Atgal |
 |
Paprastosios eglės populiacijų adaptyvumo ir kokybės įvertinimas, genetinių išteklių išsaugojimas ir naudojimas |  English version |
1996-2000m., projektas
finansuojamas iš Valstybės biudžeto,
vadovas - dr.
R.Gabrilavičius, pagr. vykdytojai: dr.A.Pliūra, dr.
D.Danusevičius, dr. J.Danusevičius
Santrauka
Iki šiol provenencijų tyrimai buvo sukoncentruoti į produktyvumo kintamumo analizę ir palyginimą tarp provenencijų ir provenencijų regionų. Tuo tarpu žinių apie provenencijų medienos kokybės, ūglių sumedėjimo, šalčio atsparumo ir kitų savybių geografinį kintamumą stinga. Šiai informacijai gauti buvo tirtas 91-nos Baltijos regiono provenencijos vienmečių palikuonių sumedėjimo laipsnio kintamumas, taikant dirbtinio šaldymo metodiką. Palyginti alternatyviniai šalčio pakenkimų įvertinimo metodai.
| Baltijos regiono geografinis paprastosios eglės kintamumas sumedėjimo laipsnio atžvilgiu yra klinalinis ir didžia dalimi determinuotas šiaurės platumos bei rytų ilgumos gradientų. Provenencijų regionai suskirstyti į tris grupes: pietinę, tarpinę ir šiaurinę. Šiaurės platuma turi pagrindinę įtaką. Nuo šiaurės rytinės Lenkijos dalies šiaurės rytų link provenencijų palikuonių sumedėjimo laipsnio trukmė dėsningai didėja. Provenencijos iš šiaurės rytų Lenkijos, pietų Lietuvos ir pietvakarių Baltarusijos nerekomenduojamos perkelti į vietoves, kuriose dažnesnės ankstyvosios rudeninės šalnos, dėl vėlesnio šių provenencijų sumedėjimo terminų ir laipsnio. |  |
| Rytų Europos eglės
provenencijų palikuonių iškasimas Lietuvos miškų
instituto šiltnamiuose ir paruošimas palikuonių
bandomųjų želdinių serijai veisti Preparation seedlings of Norway spruce East Europe provenances in greenhouses of Lithuanian For. Res. Institute for transplanting in series of progeny test plantations |
|
| Paprastosios
eglės provenecijų palikuonių dirbtinio šaldymo sukeltų pažeidimų
klinalinė variacija. Pateiktos išlygintos kreivės ir
pirminiai duomenys provenecijų palikuonių kilmės
taškuose. Pažeidimų priklausomybė nuo palikuonių
kilmės geografinių koordinačių apibrėžiama
funkcija: Y=1060.4 - 16.14
lat - 0.08 long2, R2=0.48 Clinal variation in the artificial frost injury of Norway spruce provenances. The predicted values are presented by the contour lines, observed - at the provenance location points. The function Y=1060.4 - 16.14 lat - 0.08 long2, R2=0.48 |
Ištyrus 10-ies Lietuvos eglės populiacijų palikuonių augimą 1983 metų serijos bandomuosiuose želdiniuose nustatyta, kad Jurbarko, Alytaus ir Kazlų Rūdos populiacijos pasižymi geru bendruoju adaptyvumu - jos geriausiai auga 1 ir 2B miško gamtiniuose regionuose. Rokiškio, Dubravos, Plungės, Trakų eglės populiacijoms būdingas specifinis adaptyvumas. Rokiškio ir Dubravos populiacijų palikuonys geriau auga 1, o Trakų ir Plungės 2B miško gamtiniame regione. Telšių ir Ignalinos populiacijų palikuonys blogiausiai auga abiejuose (Telšių ir Ignalinos) bandomuosiuose želdiniuose.
Didėjant amžiui aukščio ir skersmens koreliaciniai ryšiai su tūriu ženkliai didėja. Skirtingi požymių genetinė variacija ir genetinės determinacijos laipsnis yra skirtingi ir priklauso nuo makroekologinių sąlygų, kuriose išbandomi palikuonys. Populiacijos komponento dalis bendrame požymių kintamume santykinai labai nedidelė: medelių aukščio - tik 0,5%, stiebo tūrio - 0,7%, šakų storio - 4,3%. Kiekvienų želdinių viduje populiacinės įtakos dalis didesnė ir siekia nuo 0,66-0,86% iki 12,26-4,32% (atitinkamai Telšių ir Ignalinos bandymuose). Šeimų įtaka daugelio požymių kintamumui didesnė - ji siekia siekia nuo 2,27-2,55% iki 8,86-7,32%. Tai sudaro galimybę efektyviai vykdyti šeimų ir individų atranką palikuonių bandomuosiuose želdiniuose. Be to, šeimų selekciniai skirtumai žymiai didesni, nei populiacijų, kas ypač padidina šeimų atrankos efektyvumą, lyginant su populiacine atranka.
 |
| Lietuvos eglės
populiacijų ir jas sudarančių šeimų aukščio
selekciniai skirtumai 1983metų serijos palikuonių
bandomuosiuose želdiniuose Ignalinos miškų urėdijoje Height selection differential of Norway spruce Lithuanian populations' and families' in progeny test plantation of 1983 year series in Ignalina Forest Enterprise |
Nustatyta patikima makroekologinių (bandomieji želdiniai) ir genetinių (populiacijos arba šeimos) veiksnių tarpusavio sąveikos įtaka bendrame požymių kintamume. Pagal dydį ji artima populiacinei įtakai ir siekia iki 3,82%. Papildomam selekcijos efektui gauti tikslinga panaudoti šią genotipo ir aplinkos sąveiką vykdant selekciją ekologiniu pagrindu, t.y. atrenkant adekvačias populiacijas arba šeimas miško želdiniams veisti konkrečiose ekologinėse sąlygose.
Pateikiama šiaurės rytų kontinentinio regiono provenencijų sėklų rentgenografinė gemalų analizė, geografinių provenencijų sėklų dygimo dėsningumai. Nustatyta, kad gemalo dydis (provenencijos lygyje) bei sėklų masė yra sąlygojama eilės veiksnių, tokių kaip sėklų brandos sąlygų, sėklų laikymo būdo, medyno bei motinmedžio įtakos. Sėklų masė gali būti taikoma sėjinukų skiltlapių skaičiaus prognozei. Provenencijų geografinė padėtis nėra viena iš pagrindinių veiksnių dygimo energijai apibūdinti, tačiau palankesnės ekologinės sąlygos turi tam įtakos.
Turinį žymintys žodžiai: eglė, pušis, populiacijos, provenencijos, palikuonių
šeimos, adaptyvumas, genetinė variacija, genetinių išteklių
išsaugojimas.
Pagal vykdomų tyrimų tematiką
1999 m. publikuoti arba pateikti spaudai šie straipsniai:
El.paštas:apliura@pub.vdu.lt
