Pagalba
Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo ĮSTATYMAS
Įstatymas |
IX-628 |
2001.12.04 |
Valstybės žinios,2001, Nr.
108-3902
|
2001.12.04 Priėmė: Lietuvos Respublikos
Seimas .
|
Įsigalioja nuo
2001.12.28
|
Aprašantieji terminai: aplinkos apsauga, aplinkos
politika, įstatymo pataisa |
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628
Vilnius
(Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502; 2000, Nr. 58-1703)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ
Į S T A T Y M A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su
saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų
steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat
reglamentuoja veiklą jose. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Atkuriamieji sklypai - saugomos teritorijos, skirtos veiklos
nuskurdintoms gamtos išteklių rūšims arba jų kompleksams apsaugoti, atkurti,
pagausinti bei ribotai naudoti gamtos išteklius. 2. Atkuriamosios apsaugos prioriteto (atkuriančios ir
palaikančios) teritorijos - teritorijos, kuriose saugomi, atkuriami, palaikomi,
gausinami bei ribotai naudojami veiklai ir visuomenei svarbūs gamtos ištekliai.
3. Bendrija - apibrėžtoje erdvėje ir apibrėžtu laiku
egzistuojanti gyvųjų organizmų įvairių rūšių visuma. 4. Biologinė įvairovė - gyvųjų organizmų rūšių, jų bendrijų,
buveinių, ekosistemų ir genetinė įvairovė. 5. Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos - saugomos
teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai), įsteigtos globalinei
bei regioninei biosferos stebėsenai (monitoringui) ir gamtosaugos eksperimentams
vykdyti, taip pat jose esantiems gamtos kompleksams išsaugoti. 6. Buveinės apsaugos būklė - tokia būklė, kai bendras poveikis
buveinei ir jos tipiškoms rūšims gali turėti ilgalaikę įtaką buveinės natūraliam
paplitimui, struktūrai ir funkcijoms bei jos tipiškų rūšių ilgalaikiam
išlikimui. 7. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos - saugomos teritorijos,
skirtos apsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipus,
saugomų gyvūnų ir augalų rūšių buveines dėl jų svarbos gyvūnų ir augalų rūšių
išsaugojimui. 8. Draustiniai - saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti
moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves,
jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus
(vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Šiose
teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose
ūkinės veiklos. 9. Ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančios) teritorijos -
teritorijos, kuriose palaikoma ekologinė kraštovaizdžio pusiausvyra, siekiama
išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo teritoriniams
kompleksams bei objektams (vertybėms) arba neigiamo antropogeninių objektų ir
veiklos poveikio aplinkai. 10. Ekologinės apsaugos zonos - teritorijos, kuriose nustatomi
veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas teritorijas ar objektus, taip pat
aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio. 11. Ekologinis tinklas - gamtinio karkaso dalis, jungianti
didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir
augalų migracijos koridorius. 12. Ekologiškai svarbios teritorijos - kraštovaizdžio, biologinės
įvairovės ir vandenų apsaugai svarbios teritorijos. 13. Ekosistema - funkcinė gyvųjų organizmų ir jų gyvenamosios
aplinkos sistema, kurios komponentus sieja tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos
bei energijos pasikeitimo procesai. 14. Europos Bendrijos svarbos teritorija - teritorija, skirta
natūralių buveinių tipų ir rūšių apsaugai bei Europos ekologinio tinklo Natura
2000" vientisumui užtikrinti. 15. Europos ekologinis tinklas Natura 2000" - Europos Bendrijos
svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių
apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti
natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis Europos Bendrijos
teritorijoje. 16. Gamtinis karkasas - vientisas gamtinio ekologinio
kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio
pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai
svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų.
17. Gamtinis kraštovaizdis - natūralų pobūdį išlaikęs kraštovaizdis.
18. Genetiniai sklypai - saugomos teritorijos, skirtos sėkliniams
medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti. 19. Kompleksinės saugomos teritorijos - gamtiniu ir (ar)
kultūriniu vientisumu pasižyminčios teritorijos, kuriose pagal bendrą apsaugos,
tvarkymo ir naudojimo programą sujungiamos įvairių apsaugos krypčių prioriteto,
taip pat rekreacinės ir ūkinės zonos. 20. Konservacinės apsaugos prioriteto (išsaugančios) teritorijos
- teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio ir (ar) kultūrinio
kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologinė įvairovė. 21. Kraštovaizdis - žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių
uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų
organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių,
inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių
medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.
22. Kultūrinis kraštovaizdis - žmogaus veiklos sukurtas ir jo
sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. 23. Natūrali buveinė - sausumos arba vandens plotai su jiems
būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai natūraliais ar
pusiau natūraliais požymiais. 24. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos - saugomos
teritorijos, skirtos laukinių paukščių rūšių natūralioms populiacijoms jų
paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojančių paukščių perėjimo,
šėrimosi, mitybos, poilsio ir migracijos susitelkimo vietoms išsaugoti,
atsižvelgiant į poreikį konkrečiame jūros ar sausumos areale. 25. Paveldo objektai - atskiri arba tankias grupes sudarantys
gamtos ir kultūros paveldo objektai - kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų
vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. 26. Paveldo objektų apsaugos reglamentai - dokumentai,
nustatantys šių objektų tvarkymo ir naudojimo sąlygas. 27. Pažintinis turizmas - turizmo kryptis, orientuojanti į
tikslingą krašto gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų
(vertybių), kraštovaizdžio bei istorijos pažinimą, taip pat skirtą mokslui ir
mokymui. 28. Rekreacija - žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo
procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas - poilsiauti, keliauti bei
gydytis sanatorijose, kurortuose. 29. Rezervatai - saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti bei
tirti moksliniu požiūriu ypač vertingus gamtinius ar kultūrinius teritorinius
kompleksus, užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba kultūros vertybių
autentiškumo palaikymą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinių
kompleksų apsaugą. Šiose teritorijose nustatoma konservacinė pagrindinė tikslinė
žemės naudojimo paskirtis nutraukiant jose ūkinę veiklą. 30. Rezervatinė apyrubė - nedidelio ploto gamtinis arba
kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija.
31. Rūšies apsaugos būklė - tokia būklė, kai rūšį veikiantys
veiksniai gali turėti ilgalaikį poveikį jos paplitimui ir gausumui. 32. Saugomos teritorijos - sausumos ir (ar) vandens plotai
nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę,
kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus
apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). 33. Saugomų teritorijų apsauga - procesas, susidedantis iš
saugomų teritorijų planavimo bei projektavimo, konkrečių apsaugos ir tvarkymo
priemonių įgyvendinimo, kontrolės, taip pat aplinkosauginio švietimo. 34. Saugomų teritorijų individualūs apsaugos reglamentai -
Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai, nustatantys
specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų šiose
teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Laikinieji
reglamentai - Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai,
nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų
šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ypatumus ir galiojantys ne ilgiau
kaip 1 metus. 35. Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai -
Vyriausybės patvirtinti kraštovaizdžio tvarkymo zonų, nustatomų rengiant saugomų
teritorijų tvarkymo planus (planavimo schemas), kraštovaizdžio apsaugos
naudojimo ir tvarkymo reikalavimai. 36. Saugomų teritorijų kontrolė - saugomų teritorijų apsaugos
proceso dalis - kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros, gamtos ir kultūros
paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir saugomų
teritorijų lankymo reikalavimų, nustatytų įstatymais, kitais teisės aktais bei
saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, laikymosi priežiūra. 37. Saugomų teritorijų nuostatai - teisės aktai, nustatantys
saugomų teritorijų ar jų tipų bendrus apsaugos ir tvarkymo ypatumus, valdymo bei
veiklos organizavimo principus. 38. Saugomų teritorijų planavimo dokumentai - specialieji
teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų sistemą arba jos
dalis, saugomų teritorijų ribas, funkcines ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo
zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantys priemones gamtos ir (ar)
kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) išsaugoti,
atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai, ypač pažintiniam turizmui,
organizuoti, taip pat strateginio planavimo dokumentai, nustatantys veiksmus bei
tvarkymo priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas
institucijas. 39. Saugomų teritorijų tvarkymas - veiksmai, kuriais siekiama
išsaugoti, racionaliai naudoti ir atkurti pažeistus gamtos ir kultūros paveldo
teritorinius kompleksus bei objektus (vertybes), pritaikyti saugomas teritorijas
pažintiniam turizmui. 40. Tinkama buveinės apsaugos būklė - tokia būklė, kai natūralus
buveinės paplitimo arealas ir jos plotai tame areale nekinta arba didėja, kai
egzistuoja ir tikėtina, kad neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė
struktūra ir funkcijos, kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra
tinkama. 41. Tinkama rūšies apsaugos būklė - tokia būklė, kai rūšies
populiacijos pokyčiai rodo, kad populiacija pajėgi ilgą laiką išlikti kaip
gyvybingas savo natūralios buveinės komponentas, ir kai rūšies natūralaus
paplitimo arealas nemažėja ir nėra tikėtina, kad mažės, ir buveinė, kurioje
populiacija galės išlikti ilgą laiką, yra ir, tikėtina, bus pakankamai didelė.
42. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos
ministerijos - biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti šalies saugomų teritorijų
politiką. 43. Valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai - didelio
ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu
požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas
siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu.
44. Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai - valstybinių
rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų
teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų tarnautojai, turintys
įstatymų nustatytus įgaliojimus. Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašą
tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros
paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą. 45. Veikla - ūkinė ir kita žmogaus veikla, turinti poveikį aplinkai.
ANTRASIS SKIRSNIS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ SISTEMA IR VEIKLOS REGLAMENTAVIMO DOKUMENTAI
3 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimo tikslai
Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros
paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir
biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos
išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam
turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos
ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). 4 straipsnis. Saugomų teritorijų sistema
1. Saugomų teritorijų sistemą sudaro šios saugomų teritorijų kategorijos:
1) konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai
priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: rezervatai, draustiniai ir paveldo
objektai; 2) atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai
kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: atkuriamieji sklypai,
genetiniai sklypai; 3) ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai
priskiriamos ekologinės apsaugos zonos; 4) kompleksinės saugomos teritorijos. Šiai kategorijai
priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: valstybiniai parkai - nacionaliniai ir
regioniniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos - biosferos
rezervatai ir biosferos poligonai. 2. Šio Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos
saugomoms teritorijoms ar jų dalims gali būti suteikiamas Europos Bendrijos
svarbos specialių saugomų teritorijų statusas: 1) buveinių apsaugai svarbios teritorijos, kuriose siekiama
palaikyti ar atkurti natūralių buveinių tinkamą apsaugos būklę, prisidėti prie
Europos ekologinio tinklo Natura 2000" sukūrimo; 2) paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuriose siekiama
išsaugoti natūralias paukščių rūšių buveines, laukinių paukščių rūšių
populiacijas jų paplitimo arealuose, atkurti sunaikintus laukinių paukščių rūšių
biotopus, išsaugoti migruojančių paukščių rūšių perėjimo, šėrimosi, mitybos,
poilsio ir migracijų susitelkimo vietas. 3. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos nustatyta
tvarka vertingiausioms Lietuvos teritorijoms gali būti suteikiamas išskirtinės
pasaulio paveldo vietovės statusas. 4. Gamtinio pobūdžio saugomas ir kitas ekologiškai svarbias
teritorijas, užtikrinančias kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, į krašto
tvarkymą subalansuojančią bendrą sistemą jungia gamtinis karkasas. 5 straipsnis. Veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai
1. Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja:
1) šis Įstatymas, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; 2) saugomų teritorijų nuostatai;
3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai;
4) saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų
tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai
architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus; 5) apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos
apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio
naudojimo sąlygų nustatymo. 2. Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus tvirtina
Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu, individualius apsaugos
reglamentus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. 3. Apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės,
miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų su žemės, miškų ar vandens telkinių
savininkais ir valdytojais, kurių žemė, miškas ar vandens telkinys yra saugomoje
teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šios sutartys
turi būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklos
apribojimai turi atitikti šiame straipsnyje nurodytų veiklą saugomose
teritorijose reglamentuojančių dokumentų reikalavimus. Sutarčių sudarymo tvarką
ir formas tvirtina Vyriausybė. TREČIASIS SKIRSNIS
KONSERVACINĖS APSAUGOS PRIORITETO TERITORIJOS. VEIKLOS JOSE REGLAMENTAVIMAS
6 straipsnis. Rezervatai
1. Rezervatų steigimo tikslai:
1) užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba kultūros paveldo
teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) autentiškumo palaikymą; 2) išsaugoti tipišką arba unikalų gamtinį arba kultūrinį
kraštovaizdį ir jame esančius paveldo objektus; 3) išsaugoti vertingas natūralias ekosistemas, buveines, laukinių
augalų, grybų ir gyvūnų rūšių genofondą; 4) organizuoti nuolatinius mokslinius tyrimus ir stebėjimus bei
muziejinį darbą; 5) propaguoti gamtos ar kultūros paveldo teritorinius kompleksus
ir objektus (vertybes). 2. Pagal saugomų vertybių pobūdį rezervatai skirstomi į:
1) gamtinius - ypač vertingiems gamtinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti;
2) kultūrinius (rezervatus-muziejus) - ypač vertingiems kultūrinio
kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti. 3. Pagal steigimo ir organizavimo ypatumus skiriama:
1) valstybiniai rezervatai;
2) rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose;
3) rezervatinės apyrubės.
7 straipsnis. Veiklos rezervatuose reglamentavimas
1. Gamtinių rezervatų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis
Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti gamtinių rezervatų nuostatai, kiti šio
Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo
dokumentai. Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla: 1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai;
2) priešgaisrinių priemonių vykdymas;
3) epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas;
4) statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams
įgyvendinti, statyba; 5) gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų bei objektų, pažeistų
veiklos, atkūrimas; 6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas.
2. Vietos gyventojų uogavimo ir grybavimo tvarką nustato gamtinių
rezervatų nuostatai. 3. Kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) apsaugos ir tvarkymo
ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti kultūrinių rezervatų
nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose
teritorijose reglamentavimo dokumentai. Kultūriniuose rezervatuose
(rezervatuose-muziejuose) leidžiama tik ši veikla: 1) mokslinio tyrimo ir muziejinis darbas;
2) veiklos pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų
bei objektų (vertybių) atkūrimas; 3) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių)
remontavimas, tyrinėjimas, restauravimas ir konservavimas; 4) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių)
pritaikymas lankymui ir eksponavimas; 5) statinių, kurių reikia rezervato steigimo tikslams įgyvendinti, statyba;
6) kita veikla, atitinkanti rezervato steigimo tikslus ir nurodyta
kultūrinių rezervatų nuostatuose bei teritorijų planavimo dokumentuose. 4. Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) remonto,
tyrinėjimo, restauravimo ir konservavimo darbai atliekami įstatymų nustatyta
tvarka. 5. Kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) naudojimo ir lankymo
tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 6. Rezervatų planavimo dokumentuose gali būti išskiriamos
griežtos ir reguliuojamos apsaugos (režimo) kraštovaizdžio tvarkymo zonos. 8 straipsnis. Draustiniai
1. Draustinių steigimo tikslai:
1) išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus
(vertybes), vietoves; 2) užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą;
3) išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei grybų buveines ir rūšis,
genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas; 4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;
5) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
6) propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus
(vertybes), vietoves. 2. Pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų
(vertybių) pobūdį draustiniai skirstomi į: 1) gamtinius;
2) kultūrinius;
3) kompleksinius.
3. Gamtiniai draustiniai yra:
1) geologiniai - žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų,
uolienų ar fosilijų kompleksams saugoti; 2) geomorfologiniai - tipiškiems bei unikaliems reljefo formų
kompleksams saugoti; 3) hidrografiniai - tipiškiems bei unikaliems hidrografinio
tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžiams saugoti; 4) pedologiniai - natūraliems dirvožemiams saugoti;
5) botaniniai - retoms bei nykstančioms laukinių augalų ir grybų
rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti; 6) zoologiniai - retoms bei nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims,
jų bendrijoms ir buveinėms saugoti; šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos
teriologinių, ornitologinių, herpetologinių, ichtiologinių, entomologinių ir
kitos draustinių rūšys; 7) botaniniai-zoologiniai - retoms bei nykstančioms laukinių
augalų, grybų ir gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ar buveinėms saugoti; 8) genetiniai - genetinę vertę turinčioms laukinių augalų ir
gyvūnų rūšių populiacijoms saugoti; 9) telmologiniai - tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti;
10) talasologiniai - vertingoms jūrų ekosistemoms saugoti.
4. Kultūriniai draustiniai yra:
1) archeologiniai - vietovėms, kurių teritorijos savitumą lemia
archeologinių objektų sankaupos ar kompleksai, saugoti; 2) istoriniai - vietovėms, susijusioms su istoriniais įvykiais,
istoriškai reikšmingomis išlikusiomis ar sunykusiomis gyvenvietėmis, žymiais
asmenimis ar jų veikla, taip pat tokių vietų sankaupa pasižyminčioms
teritorijoms saugoti; 3) etnokultūriniai - vietovėms, kuriose yra tradicinės
architektūros ar kitais etnokultūriniais ypatumais išsiskiriančių gyvenviečių ar
jų dalių, sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, mitais, legendomis ir padavimais
sureikšmintų objektų ar vietų sankaupa išsiskiriančioms vietovėms saugoti; 4) urbanistiniai / architektūriniai - urbanistiniu požiūriu
išsiskiriančioms istorinėms miestų dalims, miesteliams, vietovėms, kuriose yra
architektūriškai vertingų pastatų ir statinių ansamblių ar kompleksų, saugoti.
5. Kompleksiniai draustiniai yra:
1) kraštovaizdžio - vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio
kraštovaizdžio vietovėms saugoti; 2) kartografiniai - ypatingas geografines koordinates turinčioms
vietovėms saugoti. 6. Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus skiriami:
1) valstybiniai draustiniai;
2) savivaldybių draustiniai;
3) draustiniai, esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos
stebėsenos (monitoringo) teritorijose. 9 straipsnis. Veiklos draustiniuose reglamentavimas
1. Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas,
Vyriausybės patvirtinti Draustinių nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje
nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose
neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams
(vertybėms). 2. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus;
2) kasti durpes ir ežerų nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti
iki draustinio įsteigimo; 3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip
pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės
įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai,
aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, rengti sąvartynus,
kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius; 4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius
kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis; 5) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir
natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius
statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens
telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga
draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros
vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose,
miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti; 6) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius,
didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius; 7) sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius;
8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius,
išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių
ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose
planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas
draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose,
statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15
laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės
briaunos; 9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei
estetinę vertę turinčias panoramas; 10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių
teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais
(vertybėmis); 11) atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems
kompleksams bei objektams (vertybėms). 3. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo kompleksus ir objektus
(vertybes), naikinti jų autentiškumą; 2) iš esmės pakeisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant
kultūros paveldo objektų vertę. 4. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius,
teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato
saugomų teritorijų apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose
regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi
reikalavimai. 5. Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir
propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), atkurianti tradicinius
gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis turizmas. 6. Draustiniuose, kuriuos steigiant buvo numatyta atkurti
pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ar jų dalis, išskiriami atkuriamieji
sklypai. 7. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat
valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose
esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos
reglamentavimas. Atsižvelgiant į draustiniuose saugomų kompleksų ir objektų
(vertybių) ypatumus, draustinių nuostatai, apsaugos reglamentai, kiti šio
Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys
dokumentai, taip pat draustinių tvarkymo planai ir projektai gali papildomai
riboti kraštovaizdžio tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą,
teritorijos lankymą ir kita.
10 straipsnis. Paveldo objektai
1. Paveldo objektų skelbimo tikslai:
1) išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo objektus;
2) išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
3) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;
4) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
5) propaguoti gamtos ir kultūros paveldo objektus.
2. Paveldo objektai skirstomi į:
1) gamtos paveldo objektus (saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus);
2) kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes).
3. Gamtos paveldo objektai yra:
1) geologiniai - išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir
olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų
ir mineralų radavietės; 2) geomorfologiniai - išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo
formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo
formos; 3) hidrogeologiniai - išskirtinio debito ir ypatingų savybių
šaltiniai ir versmės; 4) hidrografiniai - išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos,
kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai; 5) botaniniai - išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar
dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir
grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos,
dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai; 6) zoologiniai - saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir
maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų
veiklos retenybės. 4. Kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės) yra:
1) archeologiniai - piliakalniai, kiti senovės gynybiniai įtvirtinimai
ar jų liekanos, senovės gyvenimo, gavybos, gamybos ir laidojimo vietos,
žemgrindos, kūlgrindos ir kitos senovės kelių liekanos, hidrotechniniai
įrenginiai, kiti archeologiniai objektai ar vietos; 2) mitologiniai (sakraliniai) / istoriniai / memorialiniai -
alkais vadinamos ir kitos senovės kulto vietos, akmenys su senovės žmogaus
veiklos žymėmis ar kiti žodinėje tautos kūryboje išgarsinti objektai bei vietos,
taip pat dabartinių tikybų vertinamos vietos; vietos ir (ar) statiniai, susiję
su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar
asmenybėmis, taip pat išgarsinti literatūros ar kitais meno kūriniais,
neveikiančios kapinės ar jų dalys, karių kapinės, sukilėlių, partizanų, kitų
pasipriešinimo okupantams dalyvių (rezistentų), žymių visuomenės, kultūros,
valstybės veikėjų kapai, laidojimo vietos; 3) architektūriniai / inžineriniai - reikšmingais pripažinti
gyvenamieji bei negyvenamieji pastatai, jų dalys ir priklausiniai, pastatų
kompleksai bei ansambliai, dvarų parkai, kitos vientisos architektūrinės
kompozicijos ryšiais susietos statinių ir kitų kūrinių grupės bei vietos, taip
pat reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai: tiltai, tuneliai,
užtvankos, malūnai, melioracijos įrenginiai, malūnų ar kitokia gamybinė ar
technologinė įranga; 4) dailės - reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės
kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalūs kryžiai,
memorialiniai statiniai ir kiti dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama
bei naudojimui reikalinga teritorija. 5. Vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kultūros
paminklais. Gamtos ir kultūros paminklais juos skelbia Vyriausybė savo įgaliotos
institucijos teikimu. 11 straipsnis. Veiklos paveldo objektų teritorijose reglamentavimas
1. Paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis
Įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, paveldo objektų
nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti šio
Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys
dokumentai. 2. Gamtos paveldo objektų nuostatus, taip pat kultūros paveldo
objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentus tvirtina
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Paveldo objektų teritorijose draudžiama:
1) naikinti ir žaloti paveldo objektus ar jų vertės požymius;
2) kasti, arti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus
atvejus, jei šie darbai susiję su paveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar
tvarkymu; 3) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOMPLEKSINĖS SAUGOMOS TERITORIJOS.
VEIKLOS JOSE REGLAMENTAVIMAS
12 straipsnis. Valstybiniai parkai
1. Valstybinių parkų steigimo tikslai:
1) išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį;
2) išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas;
3) atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius bei kultūrinius
kompleksus ir objektus (vertybes); 4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams gamtos ir kultūros
paveldo apsaugos srityse; 5) propaguoti ir remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas;
6) sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui;
7) plėtoti aplinkosauginį švietimą, propaguoti ekologinę žemdirbystę;
8) įgyvendinti kitus valstybinių parkų nuostatuose numatytus jų
steigimo tikslus. 2. Pagal reikšmę skiriami:
1) nacionaliniai parkai - saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės
svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies
etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti.
Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei
aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai; 2) regioniniai parkai - saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu,
kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir
ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti.
Istoriškai vertingiausiems regioniniams kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei
aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai regioniniai parkai. 3. Valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose išskiriamos šios
funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai),
ekologinės apsaugos, rekreacinio bei ūkinio prioriteto ir kitos paskirties
zonos. Valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamos
kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose reguliuojamas teritorijos naudojimas ir
apsauga. Jos nustatomos pagal tipinius apsaugos reglamentus. 13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas
1. Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis
Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai,
kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose
reglamentavimo dokumentai. 2. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla,
galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat
rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama: 1) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip
pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės
įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai,
aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti tranzitinius
inžinerinius tinklus, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius
elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio
kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų
saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius; 2) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose
durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis
aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas
didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų
apypelkius; 3) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir
natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius
statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens
telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga
draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros
vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose,
miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti; 4) statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose
(planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose;
5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus
pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15
laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės
briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir
sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias
panoramas; 6) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių
teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir
objektais (vertybėmis). 3. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar
rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų
(planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų
architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo
procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų
individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose
regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio
straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.
4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi
pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių
sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų)
sprendiniams. 5. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti,
išryškinanti ir propaguojanti saugomus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus
(vertybes) bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus,
taip pat pažintinis turizmas, teritorijos pritaikymas lankymui atsižvelgiant į
saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) išsaugojimo reikalavimus. 14 straipsnis. Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos
1. Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų steigimo tikslai:
1) sukurti reprezentatyvią kompleksinės ekologinės stebėsenos
(monitoringo) sistemą - stebėti, kontroliuoti, prognozuoti gamtinių sistemų
pokyčius; 2) atlikti biosferos naudojimo eksperimentus bei tyrimus;
3) plėtoti ekologinį švietimą bei propagandą;
4) garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą.
2. Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos yra:
1) biosferos rezervatai - steigiami įgyvendinti tarptautinę biosferos
pokyčių stebėsenos (monitoringo) programą ir atlikti gamtosaugos eksperimentus
reprezentaciniuose natūraliuose gamtinių zonų kompleksuose bei juos supančiose
teritorijose; 2) biosferos poligonai - steigiami vykdyti nacionalinę ir
regioninę aplinkos stebėseną (monitoringą) ypatingą geoekologinę svarbą
turinčiose teritorijose. 3. Biosferos rezervatų ir jų zonų ribų planuose išskiriamos šios
funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (gamtiniai rezervatai ir draustiniai)
ir ekologinės apsaugos prioritetų, taip pat eksperimentų, ekosistemų atkūrimo ir
šiai teritorijai būdingos ūkinės veiklos zonos. Biosferos poligonuose taip pat
gali būti išskirtos įvairios funkcinės paskirties zonos. Biosferos rezervatų ir
jų zonų ribų planus tvirtina Vyriausybė, biosferos poligonų - Vyriausybės
įgaliota institucija. 15 straipsnis. Veiklos biosferos stebėsenos (monitoringo)
teritorijose reglamentavimas 1. Biosferos rezervatų nuostatus tvirtina Vyriausybė, biosferos
poligonų - Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Aplinkos stebėsenos (monitoringo) darbai biosferos stebėsenos
(monitoringo) teritorijose atliekami pagal specialias Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintas aplinkos tyrimo programas. PENKTASIS SKIRSNIS
ATKURIAMOSIOS BEI EKOLOGINĖS APSAUGOS PRIORITETO TERITORIJOS. VEIKLOS
JOSE REGLAMENTAVIMAS 16 straipsnis. Atkuriamieji ir genetiniai sklypai
1. Atkuriamųjų sklypų steigimo tikslai:
1) atkurti veiklos nuskurdintas gamtos išteklių rūšis arba jų kompleksus;
2) pagausinti bendrą gamtos išteklių fondą;
3) garantuoti atsinaujinančių gamtos išteklių išsaugojimą ir racionalų
naudojimą. 2. Atkuriamieji sklypai steigiami valstybinėje žemėje uogynų,
grybynų, vaistažolynų, gyvūnijos, durpynų, požeminio vandens ir kitiems
atsinaujinantiems ištekliams atkurti ir pagausinti. Jie steigiami gamtos
ištekliams atkurti reikalingam laikotarpiui. 3. Genetinių sklypų steigimo tikslas yra išsaugoti veiklai
reikalingos genetinės medžiagos išteklius. Šie sklypai steigiami valstybinėje
žemėje sėkliniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams
išlaikyti. 17 straipsnis. Veiklos atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose
reglamentavimas 1. Atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose ribojama veikla,
mažinanti gamtos išteklius, taip pat naudingųjų iškasenų eksploatavimas, žemės,
miškų, vandenų, kito nekilnojamojo turto naudojimas bei nustatytų naudojimo būdų
keitimas. Veiklos ribojimo pobūdį ir mastą nustato šių teritorijų nuostatai.
2. Atkuriamųjų ir genetinių sklypų nuostatus tvirtina Vyriausybės
įgaliota institucija. 18 straipsnis. Ekologinės apsaugos zonos
1. Ekologinės apsaugos zonų nustatymo tikslai:
1) užtikrinti bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą;
2) išsaugoti saugomų bei geoekologiškai svarbių gamtinio ir kultūrinio
kraštovaizdžio kompleksų ar objektų (vertybių) aplinką, izoliuoti juos nuo
neigiamo veiklos poveikio; 3) sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį žmogui ir aplinkai,
taip pat užtikrinti ūkio objektų veiklą. 2. Pagal apsaugos pobūdį ekologinės apsaugos zonos yra:
1) bendrosios ekologinės apsaugos - miestų ir kurortų, pajūrio ir
laukų apsaugos, požeminių vandenų (vandenviečių), paviršinio vandens telkinių,
agrarinių takoskyrų bei intensyvaus karsto apsaugos zonos; 2) buferinės apsaugos - valstybinių rezervatų, valstybinių parkų
ir valstybinių draustinių, paveldo objektų buferinės apsaugos zonos; 3) fizinės apsaugos - paveldo objektų, valstybinio geodezinio
pagrindo punktų, elektros linijų, dujotiekių ir naftotiekių, ryšių linijų bei
kitų infrastruktūros objektų fizinės apsaugos zonos; 4) vizualinės (regimosios) apsaugos - paveldo objektų,
astronomijos observatorijų, aerodromų bei kitų infrastruktūros objektų
vizualinės (regimosios) apsaugos zonos; tai plotai, kuriuose aplinkos keitimas
gali pakenkti šių objektų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti; 5) sanitarinės apsaugos - gamybinių ir komunalinių objektų, žemės
ūkio įmonių bei kitų ūkio ir infrastruktūros objektų sanitarinės apsaugos zonos;
6) rezervuojančios apsaugos - perspektyvių naudingųjų iškasenų
plotų apsaugos zonos. 3. Ekologinės apsaugos zonos pagal išsidėstymo pobūdį gali būti
nustatomos kaip sklypai, juostos arba žiedai. Bendrosios ekologinės ir buferinės
apsaugos zonos gali būti skirstomos į skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo
pozonius arba jose gali būti išskiriami tokie pazoniai. 4. Ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos zonų rūšių nustatymo
tvarką ir jų apsaugos bei naudojimo režimą nustato įstatymai ir kiti teisės
aktai, reglamentuojantys šių objektų priežiūrą ir naudojimą. 5. Ekologinės apsaugos zonos ir jų ribos nustatomos Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtuose specialiuosiuose ir
bendruosiuose teritorijų planavimo dokumentuose. 19 straipsnis. Buferinės apsaugos zonos ir veiklos jose reglamentavimas
1. Kad būtų sumažintas neigiamas veiklos poveikis valstybiniams
rezervatams, valstybiniams parkams, biosferos rezervatams, paveldo objektams,
išsaugota šių teritorijų regimoji aplinka, jiems nustatomos, o valstybiniams
draustiniams gali būti nustatomos buferinės apsaugos zonos. Valstybiniuose
rezervatuose, valstybiniuose parkuose esančiuose rezervatuose, taip pat
draustiniuose esantiems paveldo objektams buferinės apsaugos zonos nenustatomos.
2. Buferinės apsaugos zonos nustatomos tvirtinant saugomų
teritorijų specialiojo planavimo dokumentus (ribų planus). 3. Gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose draudžiama:
1) įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
2) keisti hidrologinį režimą;
3) naudoti trąšas ir pesticidus ne žemės ūkio naudmenose;
4) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų
pločio juostoje aplink rezervatą. 4. Paveldo objektų buferinės apsaugos zonose nustatomos skirtingo
apsaugos ir naudojimo režimo fizinės ir vizualinės (regimosios) apsaugos
pozoniai. 5. Paveldo objektų fizinės apsaugos pozoniuose draudžiama:
1) kasti žemę ir atlikti kitus darbus, galinčius sukelti grunto
deformaciją ir vibraciją, arti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus
atvejus, kai šie darbai susiję su paveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar
tvarkymu; 2) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu;
3) laikyti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas;
4) statyti užtvankas bei keičiančius vandens lygį hidrotechninius
statinius, tiesinti ir gilinti šaltinių ir upių vagas, išskyrus atvejus, kai
atkuriami ir tvarkomi kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros
vertybės). 6. Paveldo objektų vizualinės (regimosios) apsaugos pozoniuose
draudžiami darbai, trukdantys apžvelgti paveldo objektus. 7. Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir draustinių bei
biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama statyti statinius,
jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas, didina teritorijos
vizualią (regimąją) taršą. Valstybinių parkų buferinės apsaugos zonų
hidrologinės įtakos dalyse gali būti nustatyti bendrieji ekologinės apsaugos
pazoniai. 8. Atskiroms kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros
vertybių) rūšims pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles yra nustatomi fizinės
bei regimosios (vizualinės) apsaugos pozoniai, kurių tvarkymo režimas nustatomas
pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo reikalavimus. 20 straipsnis. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir
veiklos jose reglamentavimas 1. Kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens
telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių
pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis
kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos
rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos.
Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio
nustatoma pakrantės apsaugos juosta. 2. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės
apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, o
apsaugos reglamentus - Vyriausybė. Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo
vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių
tvarkymo reikalavimai. 3. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
1) lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant į gruntą;
2) įrengti kapines, sąvartynus;
3) statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose
esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip
10 laipsnių; 4) keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant
statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar)
sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip
pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo
dokumentuose; 5) statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose.
4. Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama:
1) tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta
normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo; 2) naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus;
3) dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą,
arčiau kaip 2 metrai nuo kranto ganyti gyvulius; 4) statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo
vandens telkinio kranto. 5. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik
hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius
įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose - paplūdimių
įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose -
su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. 6. Esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų,
teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po
vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir
ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto
žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Kitų statinių
dydžiai nustatomi apsaugos reglamentuose. 7. Veiklą kitose šio Įstatymo 18 straipsnyje išvardytose
ekologinės apsaugos zonose reglamentuoja teisės aktai, pagal kuriuos jos buvo
nustatytos. ŠEŠTASIS SKIRSNIS
GAMTINIS KARKASAS
21 straipsnis. Gamtinio karkaso nustatymo tikslai
Gamtinio karkaso nustatymo tikslai:
1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų
tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius
tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti;
2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų
aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;
4) didinti šalies miškingumą;
5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir
žemės ūkio plėtrą. 22 straipsnis. Gamtinio karkaso sudėtis ir nustatymas
1. Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus,
draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus,
ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir
ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. 2. Gamtinį karkasą sudaro:
1) geoekologinės takoskyros - teritorijų juostos, jungiančios ypatinga
ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius,
vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių
vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias
gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę
pusiausvyrą; 2) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys -
teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos
srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir
grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų
ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms
geosistemoms; 3) migraciniai koridoriai - slėniai, raguvynai bei dubakloniai,
kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės
informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. 3. Pagal svarbą gali būti skiriamos europinės, nacionalinės,
regioninės ir vietinės reikšmės gamtinio karkaso dalys. 4. Biologinės įvairovės apsaugai gamtinio karkaso teritorijose
gali būti išskiriamas ekologinis tinklas, jungiantis didžiausią bioekologinę
svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijos
koridorius. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išskiriamas
Europos ekologinis tinklas Natura 2000", apimantis buveinių ir paukščių
apsaugai svarbias teritorijas. 5. Gamtinis karkasas ir į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai
nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų
nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir
žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. 6. Gamtiniame karkase (įskaitant Europos ekologinio tinklo
Natura 2000" teritorijas) esančiuose rezervatuose, draustiniuose,
valstybiniuose parkuose, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose,
ekologinės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos
apribojimus nustato šis Įstatymas, gamtinio karkaso nuostatai, kiti šio Įstatymo
5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys
dokumentai. Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties
teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus.
Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir
ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal
teritorijų planavimo dokumentus. 7. Europos ekologinio tinklo Natura 2000" teritorijose yra
draudžiama arba ribojama veikla, galinti turėti neigiamą poveikį saugomoms
natūralioms buveinėms, rūšių buveinėms ir saugomoms augalų bei gyvūnų rūšims.
Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina tinkamą buveinių ir rūšių būklę. Veikla
turi būti vykdoma atsižvelgiant į konkrečius buveinių tipus ar rūšis ir
remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) gamtotvarkos planais. SEPTINTASIS SKIRSNIS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMAS, APSKAITA, APSAUGA IR TVARKYMAS
23 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimas ir ribų nustatymas
1. Valstybinius rezervatus bei valstybinius parkus steigia ir jų
statusą keičia, valstybinių rezervatų ir nacionalinių parkų ribas nustato ir
keičia Seimas Vyriausybės teikimu. Steigiant regioninius parkus, Seimui
pateikiami regioninių parkų ribų planų projektai. 2. Rezervatines apyrubes, valstybinius draustinius, biosferos
rezervatus steigia ir šių saugomų teritorijų tipus keičia, jų ribas nustato ir
keičia, taip pat regioninių parkų ribas nustato ir keičia Vyriausybė savo
įgaliotos institucijos teikimu. 3. Gamtos paveldo objektus (saugomus gamtinio kraštovaizdžio
objektus) saugomais skelbia Vyriausybės įgaliota institucija. Jų teritorijos
nustatomos skelbiant juos saugomais ir tvirtinant jų ribų planus. 4. Kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės)
skelbiami saugomais ir jų teritorijos nustatomos Nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 5. Biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus bei
ekologinės apsaugos zonas nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Jų
veiksmus nustatant ekologinės apsaugos zonas koordinuoja Aplinkos ministerija.
6. Savivaldybių tarybos Vyriausybės nustatyta tvarka gali steigti
savivaldybių draustinius, skelbti savivaldybių paveldo objektus. 7. Nevalstybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti
draustinių ir rezervatų įsteigimą, paveldo objektų paskelbimą bei įstatymų
nustatyta tvarka organizuoti saugomų teritorijų, esančių jiems priklausančioje
ar jų naudojamoje žemėje, tvarkymą. 8. Saugomų teritorijų steigimo kriterijus nustato Vyriausybė arba
jos įgaliota institucija. 9. Pasiūlymai steigti rezervatus, valstybinius parkus,
valstybinius draustinius ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas turi
atitikti nustatytus kriterijus, būti pagrįsti moksliniais tyrimais, kurių
pagrindu parengiamas saugomos teritorijos ribų planas, kiti specialiojo
planavimo dokumentai. 10. Prieš steigiant rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius
draustinius ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas, įvertinami
visuomenės poreikiai, atliekamas ekonominis vertinimas, numatomos reikalingos
nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų
teritorijų atkūrimo išlaidos bei saugomos teritorijos steigimo ir išlaikymo
finansavimo šaltiniai. Jei apsaugos negali užtikrinti teisės aktai ar tipiniai
reglamentai, steigiamo rezervato, valstybinio parko, draustinio ir biosferos
monitoringo teritorijos ribų plane gali būti nurodyti papildomi reglamentai,
nustatantys galimas arba ribojamas (draudžiamas) veiklos rūšis, statinių tipus,
aukštį bei medžiagas, užstatymo tankumą, linijas ar vietas. 11. Vietovės saugomoms teritorijoms steigti gali būti
rezervuojamos, paveldo objektų sąrašai sudaromi pagal parengtus teritorijų
planavimo dokumentus (šalies, apskričių, savivaldybių bendruosius planus,
saugomų teritorijų tinklų schemas ir kt.), taip pat remiantis mokslinių tyrimų
nustatytais gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų (vertybių) vertės
požymiais Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus ekonominį vertinimą. Laikinais
reglamentais jose gali būti apribojama arba uždraudžiama veikla, galinti
sumenkinti nustatytus vertės požymius, kol bus išspręstas saugomų teritorijų
įsteigimo ar paveldo objektų paskelbimo klausimas. 12. Apie saugomų teritorijų steigimą ir su tuo susijusius veiklos
apribojimus žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai Teritorijų planavimo
įstatyme nustatyta teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir svarstymo su
visuomene tvarka informuojami rengiant šių teritorijų ribų planus. Saugomų
teritorijų ribų planų rengimo tvarką pagal Teritorijų planavimo įstatymą nustato
Vyriausybės įgaliota institucija. 13. Kai nustatytiems gamtos ar kultūros paveldo teritoriniams
kompleksams ir objektams (vertybėms) gresia išnykimas, sunaikinimas arba vertės
praradimas, valstybinius rezervatus ir valstybinius parkus steigia Seimas,
valstybinius draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas
steigia, paveldo objektus skelbia saugomais Vyriausybė savo nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Saugomų teritorijų įrašymas į tarptautinius
saugomų teritorijų sąrašus ir veiklos jose reglamentavimas 1. Lietuvos Respublikos saugomoms teritorijoms arba jų dalims,
kuriose yra tarptautinės svarbos kraštovaizdžio kompleksų, buveinių, retų bei
nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių ar jų bendrijų bei populiacijų, taip pat
gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių), gali
būti suteiktas tarptautinės svarbos saugomos teritorijos statusas ir (ar) jos
gali būti įrašytos į tarptautinius saugomų teritorijų sąrašus. Saugomas
teritorijas įrašyti į šiuos sąrašus teikia Vyriausybės įgaliota institucija,
jeigu tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip. 2. Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu nustato ribas
ir patvirtina saugomų teritorijų arba jų dalių, atitinkančių tarptautinių
dokumentų nustatytus reikalavimus, sąrašą. Jei Lietuvos Respublikos teritorijos
remiantis moksliniais tyrimais gali būti priskiriamos Europos Bendrijos svarbos
teritorijoms, bet šiuo metu nėra saugomos, šio Įstatymo nustatyta tvarka joms
suteikiamas atitinkamos saugomos teritorijos statusas (įsteigiama saugoma
teritorija), taip pat Europos Bendrijos svarbos saugomos teritorijos statusas.
3. Saugomoms teritorijoms, turinčioms tarptautinės svarbos
saugomos teritorijos statusą ir (ar) įrašytoms į tarptautinės reikšmės saugomų
teritorijų sąrašus, taikomi tarptautinėse konvencijose, sutartyse nustatyti
reikalavimai. Į tarptautinius saugomų teritorijų sąrašus patenkančių teritorijų
apsaugos ypatumus taip pat reglamentuoja Vyriausybė. 4. Europos Bendrijos svarbos buveinių ir paukščių apsaugai
svarbios teritorijos parenkamos remiantis moksliniais buveinių tipų ir saugomų
laukinių gyvūnų ir augalų rūšių populiacijų tyrimais. Kriterijus, pagal kuriuos
vietovės parenkamos buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms
steigti, nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 5. Buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos režimas
nustatomas subalansuotomis priemonėmis: išsaugojimo (konservacinėmis),
prevencinėmis priemonėmis, teritorijų planavimo dokumentų bei planų
sprendiniais, taip pat vertinimo priemonėmis, nustatančiomis projektų poveikį
buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms. Europos Bendrijos svarbos buveinių ar
paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo ypatumus nustato Vyriausybės
patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų
nuostatai. 6. Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose yra draudžiama arba
ribojama veikla, galinti pakenkti saugomoms paukščių rūšims, jų buveinėms,
perėjimo, mitybos, šėrimosi, poilsio ir migracijų susitelkimo vietose. Jose
statyti bei rekonstruoti statinius, tiesti ir rekonstruoti kelius, vamzdynus,
elektros tiekimo ir ryšių linijas bei įgyvendinti kitus planus ir projektus,
galinčius turėti poveikį paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, galima tik
šiame Įstatyme nustatyta tvarka įvertinus jų poveikį paukščių apsaugai svarbioms
teritorijoms ir teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimą. 7. Jei buveinių ar paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje
nustatytas saugomų teritorijų režimas neužtikrina tinkamos saugomų buveinių ir
rūšių būklės, teisės aktais, saugomų teritorijų tvarkymo planais ir projektais
arba apsaugos sutartimis su žemės, miškų ar vandens telkinių savininkais ir
valdytojais nustatomos papildomos išsaugojimo (konservacinės) priemonės. 8. Projektai, kurie nėra tiesiogiai susiję su Europos ekologinio
tinklo Natura 2000" teritorijų tvarkymu, bet gali turėti neigiamą poveikį
natūralioms buveinėms ir saugomoms augalų ir gyvūnų rūšims, turi būti įvertinti
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta
tvarka. Veiklos planų ir projektų, kurių poveikio saugomoms teritorijoms
vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas
nenumato, poveikis buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms
vertinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Vyriausybės įgaliotos institucijos gali pritarti projektams tik nustačiusios,
kad jie neturės neigiamos įtakos Europos ekologinio tinklo Natura 2000"
teritorijoms ir, jei reikia, išsiaiškinusios visuomenės nuomonę. Jeigu projektų
įgyvendinimas susijęs su socialiniais ar ekonominiais visuomenės interesais, o
alternatyvių sprendimų nėra, privaloma taikyti kompensacines priemones, būtinas
bendram Europos ekologinio tinklo vientisumui bei natūralioms buveinėms ir
saugomų augalų bei gyvūnų rūšių būklei apsaugoti. 9. Informacija apie kiekvieną Europos Bendrijos svarbos
teritoriją (teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, ribos, plotas ir kt.)
teikiama Europos Komisijai Vyriausybės nustatyta tvarka. Kartu su sąrašais
Europos Komisijai pateikiami skaičiavimai, kiek reikia lėšų tokioms teritorijoms
tvarkyti. 25 straipsnis. Saugomų teritorijų valstybės kadastras
1. Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti
yra steigiamas Saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kuriame
registruojamos saugomos teritorijos, išskyrus kultūros paveldo objektus, kiti
duomenys, reikalingi saugomų teritorijų apsaugai ir tvarkymui organizuoti. 2. Saugomų teritorijų valstybės kadastro vadovaujančios tvarkymo
įstaigos funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Jo duomenų
registravimo bei naudojimo tvarką ir apsaugą nustato Vyriausybė. 3. Savivaldybių tarybų įsteigtos saugomos teritorijos
(draustiniai, paveldo objektai) pagal atskirus sąrašus registruojamos Saugomų
teritorijų valstybės kadastre. 26 straipsnis. Saugomų teritorijų ribų žymėjimas
1. Saugomų teritorijų ir jų apsaugos zonų ribos Vyriausybės įgaliotų
institucijų teikimu žymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų
planavimo dokumentuose. 2. Saugomų teritorijų žymėjimo vietovėje tvarką nustato
Vyriausybės įgaliotos institucijos. 27 straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimas
1. Valstybės saugomų teritorijų politikos kryptis nustato Seimas.
2. Vyriausybė formuoja saugomų teritorijų strategiją, nustato apsaugos
ir tvarkymo reikalavimus ir suteikia įgaliojimus institucijoms, atsakingoms už
gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą.
3. Vyriausybės įgaliotos institucijos, atlikdamos saugomų
teritorijų valstybinio valdymo funkcijas: 1) organizuoja saugomų teritorijų strategijos bei saugomų
teritorijų apsaugos ir tvarkymo programų rengimą; 2) rengia teisės aktų saugomų teritorijų klausimais projektus;
3) organizuoja su saugomomis teritorijomis susijusį tarptautinį
bendradarbiavimą; 4) atlieka kitas savo nuostatuose numatytas funkcijas.
4. Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinius
rezervatus, kultūrinius draustinius, istorinius nacionalinius parkus bei
kultūros paveldo objektus, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga -
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ją steigia
Aplinkos ministerija. 5. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos
ministerijos atlieka šias funkcijas: 1) rengia saugomų teritorijų tvarkymo tikslines programas,
koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą; 2) rengia iš biudžeto finansuojamų saugomų teritorijų programų
projektus ir teikia juos Finansų ministerijai; 3) atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti
veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų
atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingų saugomai teritorijai steigti bei
išlaikyti, finansavimo šaltinius arba organizuoja išvardytus darbus; 4) organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti
išdavimą bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių
įgyvendinimą; 5) steigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos
rezervatų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant
nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių
programų įgyvendinimą; 6) metodiškai vadovauja kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų
arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms; 7) informuoja žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus apie
steigiamas saugomas teritorijas, skelbiamus saugomais gamtos paveldo objektus;
8) koordinuoja stebėsenos (monitoringo) programų saugomose
teritorijose rengimą ir vykdymą, tvarko saugomų teritorijų ir gamtos paveldo
objektų apskaitą, registruoja saugomas teritorijas, išskyrus kultūros paveldo
objektus, tvarkydama Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, kaupia ir sistemina
kitus duomenis apie saugomas teritorijas; 9) nustatyta tvarka dalyvauja statinių ir įrenginių saugomose
teritorijose bei žemės skyrimo projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų
nagrinėjimo bei derinimo procese; 10) koordinuoja saugomų teritorijų specialistų rengimą bei jų
kvalifikacijos kėlimą; 11) informuoja visuomenę saugomų teritorijų būklės ir tvarkymo klausimais;
12) atlieka kitas savo nuostatuose numatytas funkcijas.
6. Kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas
steigia, šių rezervatų ir parkų bei kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo
objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija. 7. Regioninių parkų direkcijas taip pat gali steigti savivaldybių tarybos.
8. Veiklą valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir
biosferos rezervatuose organizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir
biosferos rezervatų direkcijos - biudžetinės įstaigos. Jos atsako už
kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja nuolatinę jų
priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių
naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų
veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir
naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
9. Veiklą valstybiniuose parkuose gali organizuoti bei vykdyti
valstybinių parkų direkcijos ir jungtinės tarybos, koordinuojančios santykius
tarp valstybinių parkų direkcijų ir savivaldybių institucijų. Jungtinių tarybų
nariai yra valstybinių parkų direktoriai bei jų pavaduotojai, skiriami
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat savivaldybių merai
ir (ar) merų pavaduotojai jų sutikimu arba kiti savivaldybės tarybos skiriami
savivaldybės atstovai. 10. Prie valstybinių rezervatų direkcijų gali būti sudaromos
tarybos moksliniams tyrimams, stebėjimams ir muziejiniam darbui koordinuoti.
Prie valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų gali būti sudaromos
mokslinės konsultacinės tarybos, atstovaujamos kraštovaizdžio, biologinės
įvairovės ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos organizavimo bei socialinės
ir ekonominės srities ekspertų. 11. Valstybinių draustinių ir paveldo objektų priežiūrą vykdo
Vyriausybės įgaliotos institucijos, savivaldybių įsteigtų saugomų teritorijų
apsaugą ir tvarkymą organizuoja savivaldybių merai. 12. Atkuriamųjų ir genetinių sklypų bei ekologinės apsaugos zonų
priežiūrą vykdo institucijos, atsakingos už šių zonų nustatymą. Jų veiksmus
vykdant atkuriamųjų ir genetinių sklypų bei ekologinės apsaugos zonų priežiūrą
koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
28 straipsnis. Saugomų teritorijų planavimas
1. Saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal
bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo
dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų
planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis. 2. Skiriami šie saugomų teritorijų specialiųjų planų tipai:
1) saugomų teritorijų tinklų schemos - rengiamos saugomų teritorijų
sistemos arba jos dalių plėtros bendrajai strategijai nustatyti; 2) gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos -
rengiamos kraštovaizdžio ekologinio stabilumo ir biologinės įvairovės
išsaugojimo bendrajai teritorinei sistemai nustatyti bei plėtoti; 3) ekologinės apsaugos zonų tinklų schemos - rengiamos regioninę
svarbą turinčių ekologinės apsaugos (apsaugančių) teritorijų plėtrai reguliuoti;
4) saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planai - rengiami steigiant
naujus valstybinius rezervatus, valstybinius parkus, draustinius, biosferos
stebėsenos (monitoringo) teritorijas arba keičiant jų ribas bei nustatant
funkcinio prioriteto (konservacinio, rekreacinio, ekologinės apsaugos ir kt.)
zonų ribas; 5) saugomų teritorijų tvarkymo planai (planavimo schemos) -
rengiami saugomų teritorijų naudojimą ir apsaugą reguliuojančioms kraštovaizdžio
tvarkymo zonoms bei jų reglamentams, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių
kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir tvarkymo kryptims bei priemonėms,
taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitoms
tvarkymo priemonėms nustatyti; 6) saugomų teritorijų gamtotvarkos ir (ar) paveldotvarkos
projektai - rengiami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai saugomose
teritorijose arba jų dalyse nustatyti. 3. Rengiami šie saugomų teritorijų strateginio planavimo
dokumentai: gamtotvarkos ir (ar) paveldotvarkos planai, įvairios tikslinės
programos, veiksmų planai, biosferos rezervatų ir poligonų stebėsenos
(monitoringo) programos. 4. Saugomų teritorijų teritorinio planavimo dokumentai rengiami
pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas šių dokumentų rengimo
taisykles ir (ar) metodiką. Taisyklės nustato saugomų teritorijų planavimo
dokumentų struktūrą, jų rengimą, tvirtinimą bei galiojimą. Sudėtinės saugomų
teritorijų specialiojo planavimo proceso dalys yra: 1) pagrindžiamoji - apima apsaugos ir naudojimo problemų analizę,
anksčiau parengtų teritorijų planavimo dokumentų, projektų rezultatų bei
apsaugos plėtros poreikio ir galimybių vertinimą; 2) projektinė - apima sprendinių parengimą saugomų teritorijų
plėtros politikos (schemos), apsaugos ir naudojimo koncepcijų bei reglamentų
(planai) ir tvarkymo priemonių sistemos (projektai) klausimais; 3) baigiamoji - apima planavimo dokumentų sprendinių pasekmių
numatymą, svarstymą, derinimą bei tvirtinimą. 5. Saugomų teritorijų tvarkymo planai (planavimo schemos)
rengiami naudojantis Vyriausybės patvirtintais tipiniais apsaugos reglamentais.
6. Valstybinių rezervatų ir nacionalinių parkų bei jų zonų ribų
planus tvirtina Seimas, regioninių parkų ir valstybinių draustinių ir (ar) jų
zonų ribų planus tvirtina Vyriausybė. Saugomų teritorijų tvarkymo planus
(planavimo schemas) ir projektus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos
institucijos. Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus tvirtina
Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Savivaldybių saugomų teritorijų
planavimo dokumentus tvirtina savivaldybės institucijos įstatymų nustatyta
tvarka. 7. Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir
tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė. 8. Saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentus rengia
atestuoti specialistai ir gali rengti juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose
numatyta teritorijų planavimo veikla. Atestavimo tvarką nustato Vyriausybės
įgaliota institucija. 9. Saugomų teritorijų strateginius gamtotvarkos ir (ar)
paveldotvarkos planus gali rengti Vyriausybės įgaliotos institucijos,
valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų direkcijos,
nevalstybinės bei kitos organizacijos, turinčios saugomų teritorijų planavimo ir
tvarkymo patirties. 10. Nevalstybinės organizacijos, taip pat fiziniai ir juridiniai
asmenys gali teikti pasiūlymus rengiant tvarkymo planus (planavimo schemas) bei
projektus, draustinių ir saugomų objektų bei stebėsenos (monitoringo) teritorijų
planus bei projektus ir dalyvauti juos įgyvendinant.
29 straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo finansavimas
1. Valstybės saugomų teritorijų steigimas, valstybinių rezervatų,
valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų veikla finansuojami iš
valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybių tarybų įsteigtų regioninių parkų direkcijų
veikla finansuojama iš savivaldybių biudžeto lėšų. Valstybinių parkų direkcijų
vykdomos programos finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų lėšų,
kitų finansavimo šaltinių ir tarptautinių programų. 2. Savivaldybių draustinių bei paveldo objektų apsauga ir
tvarkymas finansuojami iš savivaldybių biudžetų lėšų. 3. Saugomoms teritorijoms tvarkyti ir prižiūrėti, pažintiniam
turizmui plėtoti, švietėjiškai, kultūrinei ir kitai veiklai taip pat gali būti
naudojamos specialiųjų programų lėšos, tikslinės juridinių ir fizinių asmenų
įmokos bei lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Už valstybinių parkų lankymą įstatymų nustatyta tvarka
surinktos lėšos naudojamos šioms teritorijoms tvarkyti, saugomų kompleksų bei
objektų (vertybių) apsaugai ir lankymui propaguoti, pažintiniam turizmui
organizuoti.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
VALSTYBINĖ SAUGOMŲ TERITORIJŲ KONTROLĖ
30 straipsnis. Saugomų teritorijų kontrolės organizavimas
1. Žemės naudojimo ir žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų
veiklos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais
apribojimais, kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo
valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų
pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų
pareigūnai, teritorijų planavimo ir statybos priežiūros pareigūnai ir
nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos pareigūnai. 2. Saugomų teritorijų valstybinę kontrolę reglamentuoja ir
valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų uždavinius bei funkcijas nustato
Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatai. Juos tvirtina
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Atlikdami savo pareigas, susijusias su saugomų teritorijų
apsauga, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi teisę: 1) turėti ir dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą ir skiriamuosius ženklus;
2) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų
protokolus, skirti administracines nuobaudas už šio Įstatymo ir kitų teisės aktų
reikalavimų pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse;
3) reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų, pažeidusių šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ar teritorijų planavimo dokumentų,
reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, sprendinius, nutraukti
neteisėtus veiksmus; 4) stabdyti transportą, gabenantį gamtos išteklius, įskaitant
medieną ar kitą miško produkciją, tikrinti transporto priemonėse esančių gamtos
išteklių įsigijimo dokumentus, taip pat, įtarus neteisėtą gamtos išteklių
įsigijimą, tikrinti juos gabenančių asmenų dokumentus, naudoti transporto
priemonių priverstinio stabdymo priemones; 5) pristatyti pažeidėjus į policiją arba į patalpas savivaldybės
seniūnijos kaimo vietovėje asmenų tapatybei nustatyti, protokolams, aktams
surašyti; 6) vykdant saugomų teritorijų kontrolę pateikę tarnybinį
pažymėjimą, nekliudomai įeiti (įvažiuoti) į įmonių, įstaigų, organizacijų,
esančių saugomose teritorijose, teritorijas. Į pasienio ruožo teritorijas ir
objektus įeiti (įvažiuoti) galima suderinus su pasienio policijos pareigūnais;
7) Ginklų ir šaudmenų kontrolės bei kitų įstatymų nustatyta
tvarka saugoti, nešioti ir šio Įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytais
atvejais naudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones. Jeigu atsisakoma
vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, pareigūnas turi teisę panaudoti
prievartą, tačiau tik tiek, kiek to reikia vykdant tarnybinę pareigą, ir tik po
to, kai visos įmanomos ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos; 8) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi ir kitų
įstatymų suteiktų teisių. 4. Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi teisę
panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, kai tai
susiję su tarnybinių pareigų atlikimu: 1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai
gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi; 2) sulaikydamas pažeidėją ar nusikaltimą padariusį asmenį, kuris
aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip
pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą
ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo neįmanoma
nuginkluoti; 3) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą ar kilus pavojui asmens gyvybei.
5. Draudžiama panaudoti fizinę prievartą bei specialiąsias priemones
ar šaunamąjį ginklą prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat
prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų
amžius žinomas pareigūnui arba jų išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai
jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų
grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. Draudžiama panaudoti
šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti
pašaliniai asmenys. 6. Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo:
1) saugomų teritorijų kontrolę;
2) valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų
direkcijų veiklos užtikrinant nustatyto kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo
režimo laikymąsi, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo, kitų tikslinių programų
įgyvendinimą bei valstybinių saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo
valstybinę kontrolę; 3) saugomų teritorijų žemės naudojimo ir žemės savininkų,
valdytojų ir naudotojų veiklos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentuose
nustatytais apribojimais, kontrolę. 7. Saugomose teritorijose Vyriausybės įgaliota institucija gali
drausti arba riboti motorinių transporto ir vandens transporto priemonių
naudojimą ir judėjimą, medžioklę, žvejybą, grybų ir augalų, taip pat jų dalių
rinkimą, saugomų objektų naudojimą ir lankymą.
DEVINTASIS SKIRSNIS
ŽEMĖS NUOSAVYBĖ IR ŽEMĖS SAVININKŲ, NAUDOTOJŲ BEI VALDYTOJŲ TEISĖS IR
PAREIGOS SAUGOMOSE TERITORIJOSE 31 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose
1. Rezervatų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra išimtinė
valstybės nuosavybė. Kitose saugomose teritorijose žemės nuosavybė yra
valstybinė ir (ar) privati. 2. Rezervatams steigti žemė Žemės įstatymo nustatyta tvarka gali
būti paimama iš privačios žemės savininkų arba prieš terminą nutraukiama
valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis. 3. Žemė, reikalinga specialioms gamtos ir kultūros paveldo
teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos programoms įgyvendinti bei
visuomenės poreikiams tenkinti (poilsiavietėms, specialiems poilsio parkams,
pažintiniams takams, rekreacinei infrastruktūrai ir kt. įrengti), iš privačios
žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo
teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės
įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos
rezervatų direkcijos valdo ir naudoja joms suteiktą valstybinę žemę patikėjimo
teise. 5. Nuosavybės teisių į žemę, miškus ir vandens telkinius atkūrimo
tvarką ir sąlygas saugomose teritorijose nustato Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. 6. Saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir
vandens telkinius gali būti atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis
įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų
ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo planų
(planavimo schemų), kitų šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose
teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų. 7. Valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos
stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų
valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama
žemė neparduodama, išskyrus namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų
žemę bei iki 5 hektarų ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir
esančius tarp privačios žemės valdų. 8. Saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę
konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai
daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo
kompleksus ir objektus (vertybes). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis
saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja
patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams
ir reglamentams. 9. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose
privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti
dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus
atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. 10. Paveldo objektai ir jų teritorijų žemė yra valstybinė ir (ar)
privati nuosavybė. Paveldo objektai gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn
tik nustačius apsaugos ir naudojimo režimą. 32 straipsnis. Žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės ir
pareigos saugomose teritorijose 1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai bei
naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis
teisėmis jie gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja šiam Įstatymui. 2. Žemės savininkai, valdytojai bei naudotojai, kurių žemės
valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų
statusą, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai turi teisę gauti
informaciją. Jie yra informuojami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka
rengiant saugomų teritorijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimo
dokumentus, kuriais nustatomi reglamentai. 3. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai
turi teisę pretenzijas dėl pasiūlymų steigti saugomas teritorijas, keisti esamų
saugomų teritorijų statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pareikšti institucijai, teikiančiai
pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais, esamos
saugomos teritorijos statuso arba nustatyto apsaugos ir naudojimo reikalavimų
pakeitimo. 4. Žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemės valdose
steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos
statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba
uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos. Jų apskaičiavimo ir
išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Jeigu saugomos teritorijos įsteigtos, paveldo objektai
paskelbti saugomais, esamų saugomų teritorijų statusas pakeistas, veiklos
apribojimai nustatyti ar pakeisti neatsižvelgus į žemės savininkų bei valdytojų
pretenzijas, jie turi teisę kreiptis į teismą. 6. Jeigu žemės savininkas, valdytojas ir naudotojas sutinka dėl
saugomos teritorijos steigimo, esamos saugomos teritorijos statuso keitimo,
nustatytų veiklos apribojimų ar jų pakeitimo, bet nesutinka dėl kompensacijos
dydžio, jis gali kreiptis į teismą. 7. Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis
veikla, neprieštaraujančia saugomos teritorijos steigimo tikslams, turi teisę
gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių
kompleksų ir objektų (vertybių) priežiūrą. Pirmumo teisę išsinuomoti bei įsigyti
šio Įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nurodytą valstybinę žemę turi besiribojančių
sklypų savininkai ir valdytojai. 8. Saugomose teritorijose žemės savininkams ir valdytojams gali
būti teikiamos žemės mokesčio bei kitos lengvatos įstatymų nustatytais atvejais
ir Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto
savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys
privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose
toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų
veiklos apribojimų ir reikalavimų. 10. Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę
arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo
turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo
dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma
teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos
teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta
tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. 11. Už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų (vertybių) išsaugojimą atsako jų savininkai, valdytojai ir naudotojai.
12. Žemės savininkai, naudotojai bei valdytojai negali trukdyti
įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų
kompleksų bei objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių
objektų. 13. Savivaldybių institucijos atsako už savo valdomų gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų bei objektų (vertybių) išsaugojimą,
rūpinasi, kad saugomų vertybių savininkai, naudotojai ir valdytojai galėtų
tinkamai jas saugoti. 14. Kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos
statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia valstybės institucija,
kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, o kai saugomą teritoriją
steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato
arba keičia savivaldybės taryba, kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
33 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Saugomų teritorijų įstatymo
reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 2. Vyriausybės įgaliotos institucijos atsako už saugomų
teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą ir negatyvių reiškinių šiame
procese prevenciją. Šių institucijų įgalioti pareigūnai asmeniškai atsako už
jiems patikėtų uždavinių užtikrinant gamtos ir kultūros paveldo teritorinių
kompleksų ir objektų (vertybių) išsaugojimą saugomose teritorijose vykdymą.
3. Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, nesiimantys
veiksmų, užtikrinančių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi saugomose
teritorijose, ar viršijantys įgaliojimus, gali būti traukiami atsakomybėn
įstatymų nustatyta tvarka. 34 straipsnis. Žalos atlyginimas
1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą saugomoms teritorijoms,
privalo atlyginti žalą kiek įmanoma natūra (atkurti pirminę objekto ar
teritorijos būklę), be to, atlyginti padarytus tiesioginius ir netiesioginius
nuostolius. Kai ta pačia veika pažeidžiami visuomenės interesai ir padaroma žala
fizinių ar juridinių asmenų turtui, pažeidimą padarę asmenys privalo atlyginti
tiek saugomoms teritorijoms, tiek fizinių ar juridinių asmenų turtui padarytą
žalą. Nuostoliai nustatomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą
metodiką. 2. Paduoti teismui ieškinio pareiškimus dėl saugomoms
teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo turi teisę
Vyriausybės įgaliotos institucijos ir valstybiniai saugomų teritorijų
pareigūnai." Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
40
Nauja paieška
© Lietuvos Respublikos Seimo Informacijos technologijų
skyrius.
Pastabas ir pasiūlymus siųskite adresu webadm@lrs.lt