Lietuvos miško genetinių išteklių svetainė autorius Alfas Pliūra

 

Aktualios publikacijos miškininkystės profesinėje spaudoje ir kitur:

 

Karazija S. 2020. Ar paversime Lietuvos miškus taiga? Lietuvos mokslų akademijos publikacija akad. S.Karazijos 90 metų jubiliejaus proga, 2020 m.

Trepenaitis V. 2020. Belaukiant Aplinkos ministerijos sprendimo. (dėl Punios šilo). Mūsų Girios 2020 Nr. 1: 22-23.

Kuliešis A., Kasperavičius A. 2019. Labanoro giria, Punios šilas, Šimonių girios biosferos poligonas, kas toliau? Mūsų Girios 2019 Nr. 12: 10-13.

Brukas A. 2019. Tiems, kas domisi Punios šilu (II d.). Mūsų Girios 2019 Nr. 11: 22-23.

Ribikauskas V. 2019. Kiek Lietuvai reikia "šventųjų" girių? Mūsų Girios 2019 Nr. 10: 18-19.

Brukas A. 2019. Tiems, kas domisi Punios šilu (I d.). Mūsų Girios 2019 Nr. 10: 20-23.

VMT inf. 2019. Galimybės atkurti ir išsaugoti Punios šilo medžių genetines vertybes. Mūsų Girios 2019 Nr. 9: 15.

Vidugiris V. 2019. Kuo bagsis ginčai dėl Punios šilo statuso? Mūsų Girios 2019 Nr. 9: 12-14.

Bitvinskaitė Z. 2019. Ar verti Punios šilo? Mūsų Girios 2019 Nr. 9: 16-17.

Pliūra A., Suchockas V., Lygis V., Labokas J. 2019. Miško ekosistemų atkūrimo, būklės stabilizavimo ir atsparumo didinimo, siekiant užtikrinti jų tvarumą klimato ir susijusių stresorių poveikio sąlygomis, rekomendacijų paketas. Mūsų Girios 2019 Nr. 4: 12-13.

Karazija S. 2019. Iš kur Lietuvoje atsirado tiek daug EB svarbos miškų buveinių? Mūsų Girios 2019 Nr. 3: 10-13.

Pliūra A., Lygis V. 2019. Miško ekosistemų produktyvumo, būklės bei medžių rūšinės įvairovės pokyčių klimato kaitos ir susijusių stresorių poveikio sąlygomis prognozės. Mūsų Girios 2019 Nr. 3: 14-17.

Trepėnaitis V. 2019. Kodėl prireikė skubiai gamtosaugininti Miškų įstatymą. Mūsų Girios 2019 Nr. 2: 6-10.

Bitvinskaitė Z. 2019. Labanoro girios analogų beieškant. Mūsų Girios 2019 Nr. 1: 8-10.

Trepėnaitis V. 2019. Dėmesys miško genetinių išteklių naudojimui ir atkūrimui regionuose. Mūsų Girios 2019 Nr. 1: 8-10.

Pliūra A., Suchockas V., Verbylaitė R. 2018. Siekiant suvaldyti klimato kaitos poveikį miškamsi (II d.) Mūsų Girios 2018 Nr. 4: 14-16.

Pliūra A., Suchockas V., Verbylaitė R. 2018. Siekiant suvaldyti klimato kaitos poveikį miškamsi (I d.) Mūsų Girios 2018 Nr. 3: 10-13.

Pliūra A. 2016. Miskų genetiniai tyrimai klimato kaitos akivaizdoje. Mūsų Girios 2016 Nr. 6: 18-21.

 

LAMMC Miškų institute vykdytas Nacionalinės mokslo programos "Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas" projektas "Skirtingų medžių rūšių ir besiformuojančių miško bendrijų atsakas ir plastiškumas klimato kaitos ir kitų streso veiksnių poveikyje" MIŠKOEKOKAITA (2015-2018 m., proj.vadovas - dr.(HP) A.Pliūra)

 

2013 metų rugsėjo mėn. 23 d. Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje, o rugsėjo mėn. 26 d. - Anykščių miškų urėdijoje vyko seminarai ir lauko dienos, "Hibridinių tuopų bei miškinių trešnių plantacinių miškų veisimas", skirtos žemdirbiams, miškų savininkams, miškininkams bei konsultantams ir dėstytojams, norintiems išmokti pasidauginti, išsiauginti ar įsigyti hibridinių tuopų ir hibridinių drebulių, beržų bei miškinių trešnių selekcinius sodmenis, veisti ir augintiypač sparčiai augančius ir produktyvius sutrumpintos kirtimų apyvartos plantacinius miškus, pasinaudojant Europos sąjungos finansine parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. ir 2014-2020 m. programos priemones.

Be to lauko dienos konsultantams ir dėstytojams surentos ir 2013 metų rugsėjo mėn. 30 d. bei spalio 3 d. Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje

Seminarai ir lauko dienos rengiamos pagal Aleksandro Stulginskio universitete vykdomą projektą „Naujų selekcinių medžių rūšių – trešnių ir tuopų - plantacinių miškų veisimo inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas bei sklaida“, kuris finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras kasmet birželio mėn. skelbia konkursą į miškotyros mokslo krypties doktorantūrą LAMMC Miškų institute m. (2 vietos - nuolatinė studijų forma) .

Mes miško genetikai, selekcininkai ir miškininkai nesutinkame laikyti vertingų ir perspektyvių Lietuvos miškininkystei miško medžių rūšių invazinėmis ir naikintinomis rūšimis.

Hibridinės drebulės selekcijos bei želdinių veisimo problemos ir perspektyvos Lietuvoje.

Norintiems veisti hibridinės drebulės želdinius pateikiame informaciją šiame dokumente: Hibridinės drebulės miškų veisimas.ppt.pdf

2010 m rugsėjo mėnesį Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje, Tytuvėnų ir Anykščių miškų urėdijose buvo rengiami seminarai ir lauko dienos "Plantacinių miškų veisimas", skirti žemdirbiams, miškų savininkams, miškininkams ir visiems, norintiems išsiauginti ar įsigyti hibridinės drebulės selekcinius sodmenis ir veisti sparčiai augančius įprastus ar trumpos kirtimų apyvartos plantacinius miškus, pasinaudojant Europos sąjungos finansine parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. Informacija telefonu 370 37 547289
Seminarai ir lauko dienos rengiamos pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute vykdomą projektą "Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas bei jų sklaida", kuris vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

 

2009 m rugsėjo 23 d. Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje vyko seminaras "Hibridinės drebulės sėklų ir sodmenų išauginimas"
Seminarai ir lauko dienos rengiamos pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute vykdomą projektą "Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas bei jų sklaida", kuris vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

2009 m rugpjūčio 26 d. Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje vyko lauko diena "Hibridinės drebulės sėklų ir sodmenų išauginimas", skirta žemdirbiams, miškų savininkams, miškininkams ir visiems, norintiems išsiauginti ar įsigyti hibridinės drebulės selekcinius sodmenis ir veisti sparčiai augančius įprastos ar trumpos kirtimų apyvartos plantacinius miškus pasinaudojant Europos sąjungos finansine parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą.
Seminarai ir lauko dienos rengiamos pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute vykdomą projektą "Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas bei jų sklaida", kuris vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.


 

2009 m gegužės 21 d. Anykščių miškų urėdijoje įvyko seminaras "Plantacinių miškų veisimas", skirtas žemdirbiams, miško savininkams, miškininkams ir visiems, norintiems veisti sparčiai augančius trumpos kirtimų apyvartos plantacinius miškus.
Seminarai ir lauko dienos rengiamos pagal Lietuvos miškų institute vykdomą projektą "Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas bei jų sklaida", kuris vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

 

2009 m balandžio 22 d. Lietuvos miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Alfas Pliūra Lietuvos žemės ūkio universitete atliko habilitacijos procedūrą. Apgintas habilitacinis darbas "Lapuočių medžių genetinė įvairovė ir fenogenetinis plastiškumas kintančios aplinkos, genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos kontekste" (Biomedicinos mokslai, miškotyra, 14B).

 

2008 spalio mėn. Lietuvos miškų institute pradėtas projektas "Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas bei jų sklaida", vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

 

2008 Gegužės mėn. 30 d. Lietuvos miškų institute įvyko pasitarimas tema „Augalų nacionalinių genetinių išteklių – pavienių medžių ir jų grupių augančių dvarų ir kituose parkuose, sodybose, miške ir kitur išsaugojimas ir panaudojimas dekoratyvinėje želdininkystėje“.

 

Pradėjo veikti nauja internetinė svetainė, kurioje pateikiama informacija apie biotechnologijų mokslų tyrimus Lietuvoje ir užsienyje "Augalų biotechnologijos centras" http://www.plantbionet.lt

 

Įsibėgėja Europos sąjungos BP 6 mokslo programa TREEBREEDEX: Medžių pagerinimo veikiantis modelinis tinklas konkurencingai, daugiafunkcinei ir tvariai Europos miškininkystei”

 


2007 m balandžio 27 d., Lietuvos miškų institute įvyko konferencija "Mokslo ir verslo ryšių miškų ūkyje problemos"  


Naujos internetinės publikacijos:

 

 

 

 


Lietuvos miško genetinių išteklių svetainė autorius Alfas Pliūra

Atgal