Atgal   Lapuočių medžių rūšių genetiniai-selekciniai eksperimentiniai želdiniai

Dr. A.Pliūra
Lietuvos miškų institutas

Genetiniai-selekciniai eksperimentiniai želdiniai sudaro genetinių tyrimų eksperimentinės bazės pagrindą. Šie želdiniai kartu atlieka ir labai svarbią genetinių išteklių kaupiamąją- išsaugojamąją ir selekcinę-reprodukcinę funkcijas. Tokių želdinių sistemos plėtra numatyta 2003 m. patvirtintoje Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programoje. Jų veisimui didelį dėmesį skiria Lietuvos miškų institutas, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Aplinkos ministerijos Miškų departamentas ir Generalinė miškų urėdija. Lietuvos miškų instituto Genetikos ir selekcijos skyriaus lapuočių genetinių tyrimų grupė (dr.A.Pliūra, dr.V.Baliuckas, R.Petrokas, A.Baliuckienė), bendradarbiaudama su Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, kasmet įveisia vis naują lapuočių medžių rūšių genetinių-selekcinių eksperimentinių želdinių seriją (1 lentelė). Jau įveistos paprastojo ąžuolo, karpotojo beržo, juodalksnio, hibridinės drebulės, paprastojo uosio, bekočio ąžuolo, miškinės kriaušės eksperimentinių želdinių serijos ar pavieniai želdiniai. Ateityje numatoma įveisti mažalapės liepos, paprastojo klevo ir kitų lapuočių rūšių eksperimentinius želdinius.

Genetinių-selekcinių eksperimentinių želdinių paskirtis:
  
  • 1.Sukaupti ir išsaugoti genetinius išteklius ex situ pakankamai pilnai reprezentuojant tarppopuliacinę ir vidupopuliacinę genetinę įvairovę;

    •   
  • 2.Išbandyti, įvertinti ir atrinkti vertingiausius selekciniu požiūriu populiacijų ir motinmedžių palikuonis, tuo būdu, sudarant selekcinę populiaciją sekantiems selekcinių darbų etapams (kryžminimams, selekcijai molekulinių markerių pagalba) ir atrenkant selekcinę medžiagą reikalingą pusantros, antros ir sekančių kartų miško sėklinėms plantacijoms veisti, o taip pat dauginti in vitro;
    		•  Ąžuolo palikuonių 2001 metų bandymų serija
       
  • 3.Atlikti kiekybinės genetikos ir populiacinės genetikos mokslinius tyrimus, pagal palikuonių išbandymo rezultatus įvertinant įvairias populiacines genetines ir ekogenetines charakteristikas (adaptyvinių, atsparumo ligoms ir kenkėjams, produktyvumo, stiebo ir medienos kokybės, morfologinių ir kitų požymių tarpopuliacinę genetinę variaciją, adityvinę genetinę variaciją, paveldėjimą, genetines koreliacijas, fenogenetinį plastiškumą, genotipo ir aplinkos sąveiką, ekovalentingumą, ekogenetines reakcijos normas, populiacinę struktūrą ir kt.)
    		• Bežo palikuonių 1999 metų eksperimentiniuose želdiniuose
     

    Šiuose eksperimentiniuose želdiniuose sukaupiamos didelės genetinės įvairovės dėka, genetinių išteklių išsaugojimas ex situ tampa žymiai patikimesniu, nei išsaugant in situ (genetiniuose draustiniuose bei sėkliniuose medynuose). Kartu pasiekiamas ir didelis selekcijos efektyvumas (genetinė nauda) bei didesnė selekcinės medžiagos genetinė įvairovė.

    Kiekvieni eksperimentiniai želdiniai veisiami pagal "randomizuotų pilnai sukomplektuotų blokų" dizainą, išsodinant ir auginant skirtingų populiacijų ir jas atstovaujančių motinmedžių palikuonių šeimas 5-6-ais pakartojimais (blokais), kiekviename pakartojime atsitiktine tvarka išdėstant 5-7 laukelius po 1 medelį arba linijinius šeimų laukelius po 7-10 medelių. Naudojant tokį bandymo dizainą galima atlikti statistiškai korektišką ir patikimą duomenų analizę ir nustatyti įvairias genetines ir eko-genetines charakteristikas bei atlikti įvairiapusį populiacijų bei šeimų genetinį-selekcinį įvertinimą.

    		Beržo palikuonių 19991 metų eksperimentinių želdinių schema
       

    Skirtingomis ekologinėmis sąlygomis (skirtinguose provenencijų rajonuose) įveisti 2-6 genetiniai-selekciniai eksperimentiniai želdiniai sudaro eksperimentinių želdinių seriją. Tų pačių populiacijų ir šeimų testavimas visuose serijos želdiniuose įgalina įvertinti populiacijų ir šeimų eko-genetinį jautrumą (fenogenetinį plastiškumą, genotipo ir aplinkos sąveiką, ekovalentingumą, ekogenetines reakcijos normas), įvertinti perkėlimo efektus bei rajonuoti selekcinę medžiagą.

    		Beržo palikuonių eksperimentinių želdinių serija

    1 lentelė. Lapuočių medžių rūšių genetinių-selekcinių eksperimentinių želdinių charakteristika

    Eil.
    Nr.
    		 Miškų
    Urėdija
    		 Girinin-
    kija
    		 Įveisi-
    mo
    metai    		 Plo-
    tas,
    ha    		 Šiaurės
    platuma    		 Rytų
    ilguma    		 Aukšt.
    virš.j.l.,
    m    		 Prove-
    nencij.
    rajonas    		 Klimato
    kontin.,
    indeks.    		 Auga-
    vietė
    		 Populiacijų
    / šeimų
    skaičius    		 Autorius
    Quercus robur - Paprastasis ąžuolas
    1 Dubravos Vaišvydav. 1996 0,01 54o51' 24o03' 74 4 T29 Ndl 15/103 V.Baliuckas
    A.Pliūra
    2 Dubravos Vaišvydav. 1999 0,4 54o51' 24o03' 75 4 T29 Ndl 4/0 A.Pliūra
    .
    3 Dubravos Vaišvydav. 2000 1,3 54o49' 24o03' 72 4 T29 Ncl 15/103 V.Baliuckas
    A.Pliūra
    4 Panevėžio Anciškio 2000 1,1 55o25' 24o19' 69 1.2 T28 Lds 8/50 V.Baliuckas
    A.Pliūra
    5 Šilutės Stemplių 2000 1,1 55o33' 21o47' 82 3 J25 Ndp 12/68 V.Baliuckas
    A.Pliūra
    6 Dubravos Šilėnų 2001 2,5 54o49' 24o03' 72 4 T29 Ncl 15/77 V.Baliuckas
    A.Pliūra
    7 Panevėžio Anciškio 2001 1,0 55o25' 24o19' 69 1.2 T28 Lds 15/77 V.Baliuckas
    A.Pliūra
    8 Šilutės Stemplių 2001 1,0 55o33' 21o47' 82 3 J25 Ndp 15/77 V.Baliuckas
    A.Pliūra
    9 Dubravos Vaišvydav. 2003 0,5 54o49' 24o03' 72 4 T29 Ncl 3/47 V.Baliuckas
    A.Pliūra
    10 Tytuvėnų Užpelkių 2003 0,8 55o33' 23o00' 80 1.1 T26 Nc 3/47 V.Baliuckas
    A.Pliūra
    Alnus glutinosa - Juodalksnis
    1 Kauno Vytėnų 1998 0,2 55o06' 23o55' 70 2 T29 Nc 17/74
    15/49 Šved.    		 A.Pliūra
    V.Kundrotas
    2 Šiaulių Lukšių 1998 1,6 55o58' 23o09' 120 1 T27 Nd 17/85
    15/49 Šved.    		 A.Pliūra
    V.Kundrotas
    3 Šilutės Žemaitkiem. 1998 1,5 55o13' 21o33' 12 1 J25 Ld 17/58
    15/49 Šved.    		 A.Pliūra
    V.Kundrotas
    Betula pendula - Karpotasis beržas
    1 Dubravos Ežerėlio 1999 1,2 54o49' 24o03' 75 2 T28 Lc 24/101
    -/14 Šved.    		 A.Pliūra
    V.Baliuckas
    2 Šiaulių Lukšių 1999 1,3 55o58' 23o09' 120 1 T27 Nd 24/101
    -/14 Šved.    		 A.Pliūra
    V.Baliuckas
    3 Šilutės Žemaitkiem. 1999 1,5 55o13' 21o33' 12 1 J25 Lc 24/10
    -/14 Šved.    		 A.Pliūra
    V.Baliuckas
    Fraxinus excelsior - Paprastasis uosis
    1 Dubravos Medelynas 2005 0,3 54o51' 24o03' 75 4 T29 Ndl 10/140
    16/180 Europ.    		 A.Pliūra
    V.Baliuckas
    2 Telšių Ubiškių 2005 3,0 56o03' 22o25' 147 1 J25 Nd 10/140
    16/180 Europ.    		 A.Pliūra
    V.Baliuckas
    3 Pakruojo Žeimelio. 2005 3,0 56o14' 23o53' 53 2 T28 Ld 10/140
    16/180 Europ.    		 A.Pliūra
    V.Baliuckas
    4 Kėdainių Labūnavos 2005 2,5 55o25' 24o19' 54 4 T28 Ld 10/140
    16/180 Europ.    		 A.Pliūra
    V.Baliuckas
    Quercus petraea - Bekotis ąžuolas
    1 Dubravos Medelynas 2005 0,02 54o51' 24o03' 72 4 T29 Nc 1/41 V.Baliuckas
    A.Pliūra
    Populus tremula spec. hybr. - Drebulių hibridai
    1 Dubravos Vaišvydavos 1983 2,0 54o51' 24o03' 72 2 T29 Ndl -/10 A.Malinauskas
    A.Pliūra
    2 Dubravos Vaišvydavos 1982-83 0,8 54o51' 24o03' 72 2 T29 Ndl -/20 A.Pliūra
    R.Murkaitė
    3 Dubravos Kačerginė 1982-83 2,8 54o50' 23o45' 70 2 T29 Ndl -/30 A.Pliūra
    R.Murkaitė
    Pyrus piraster - Paprastoji kriaušė
    1 Dubravos Vaišvydavos 2001 0,01 54o51' 24o03' 72 - T29 Ndl -/20 R.Petrokas
    A.Pliūra

     

    Glaudžiai bendradarbiaujant Lietuvos miškų institutui, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai ir miškų urėdijoms, 2005 m. įveista serija stambių genetinių-selekcinių eksperimentinių želdinių Pakruojo, Telšių ir Kėdainių miškų urėdijose. Juose išsodinta ir bus išbandoma 140 palikuonių šeimų iš 10-ties Lietuvos populiacijų ir 180 palikuonių šeimų iš 16-os vakarų Europos populiacijų. Prieš prasidedant masiniam uosių džiūvimui, 2000 m. spėta surinkti sėklas iš pagrindinių Lietuvos uosių populiacijų, kurių didžioji dalis dabar jau žuvę. Taigi šiuose želdiniuose sukauptas ir spėtas išsaugoti ex-situ vertingas nacionalinis genofondas.

    		Uosio 2005 m. serijos genetinių-selekcinių eksperimentinių želdinių veisimas Kėdainių m.u.
    Žeimelio ir Kaišiadorių uosio populiacijų palikuonių šeimos taip pat testuojamos ir pagal ES FP6 RAP projektą vakarų Europos šalyse 2004 metais įveistuose 6-se eksperimentiniuose želdiniuose. Tikimasi identifikuoti ir atrinkti atsparius ligoms ir šalnoms, sparčiau augančius, geros stiebų ir medienos kokybės genotipus antros kartos plantacijoms veisti bei daugiti in vitro. Tuo tikslu numatoma adaptyvinių požymių tyrimų rezultatus susieti su Lietuvos miškų institute ir Italijos bei Liuksemburgo tyrimų centruose atliekamų vakarų Europos ir Lietuvos uosio populiacijų DNR žymenų tyrimų rezultatas. Uosio 2005 m. serijos genetinių-selekcinių eksperimentinių želdinių veisimas Pakruojo m.u.

    Dr. A.Pliūra
    Lietuvos miškų instituto
    Genetikos ir selekcijos skyrius
    Liepų 1, Girionys
    LT-53101, Kauno raj.
    Tel. 8 37 547289 mob. 86 82 67811
    El.paštas genetsk@mi.lt