Atgal

Lietuvos miško genetinių išteklių duomenų bazė

Lietuvos miško medžių genetinių išteklių išsaugojimo, tyrimo, selekcijos ir sėklininkystės sistemos in situ ir ex situ genetiniai-selekciniai objektai - genetiniai draustiniai, sėkliniai sėkliniai medynai, tyrimo bareliai, palikuonių bandomieji želdiniai, provenencijų archyvai, klonų archyvai, miško sėklinės plantacijos, arboretumai, pliusiniai medžiai, genų banko kolekcijos, introducentų kolekcijos ir kt. - Lietuvoje dokumentuojami ir registruojami pagal Miško genetinių draustinių nuostatus ir Miško sėklininkystės nuostatus, paremtus naująja tarptautine OECD ir EC miško sodinamosios medžiagos kilmės dokumentavimo sistema.

Miško genetinių išteklių dokumentavimo ir informacinė sistema veikia sąryšinio tipo duomenų bazės MGENRES.mdb sukurtos “Microsoft Access 97” programoje, pagrindu. Ši duomenų bazė buvo sukurta apjungus ir modifikavus "Microsoft Works" programoje veikusias specializuotąsias duomenų bazes: genetinių išteklių in situ objekų, pliusinių medžių, genetinių išteklių ex situ, miško sėklinių plantacijų, introducentų. Prisijungti prie duomenų bazės MGENRES

Duomenų bazės valdymo užsklanda

Apjungus visas bazes į vieną, susidaro galimybė atlikti paiešką, grupavimą ir duomenų analizę vienu metu visose sujungtose lentelėse, atsekti išbandomų palikuonių, klonų archyvuose ar sėklinėse plantacijose augančių klonų ar sėklų pavyzdžių kilmės vietą, išvengiama klaidų duomenų įvedimo metu bei tos pačios informacijos dubliavimo. Objektus inventorizuoja, dokumentuoja, registruoja ir duomenų bazę tvarko Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras nustatyta tvarka. Lietuvos miško genetinių išteklių jungtinė duomenų bazė valdoma iš pagrindinės užsklandos bei naudojant standartinius “Microsoft Access 97” programos valdymo elementus.

Genetinių išteklių duomenų bazės struktūra sukurta atsižvelgiant į įvairiapusius dabartinius ir perspektyvinius tiek mokslinio tyrimo, tiek ir objektų apskaitą vykdančių organizacijų poreikius. Lietuvos genetinių išteklių jungtinė duomenų bazė sukurta vadovaujantis tarptautinėmis rekomendacijomis ir pagrindinių deskriptorių sistema, paruošta EUFORGEN (Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programa) programos rėmuose bei papildant Vokietijos Žemutinės Saksonijos Miškų tyrimo instituto detalių deskriptorių sistemos elementais. Miško genetinių išteklių deskriptoriai, naudojami aprašyti konservuojamus genetinius išteklius duomenų bazėse, pasižymi dideliu sudėtingumu, nes reikalinga apibūdinti labai besiskiriančius techniniu ir biologiniu aspektu genetinius objektus. Be to, apibūdinami ne tik varitetai, veislės ar kolekcijų pavyzdžiai (accession), bet ir pliusiniai medžiai ir konkretūs medynai (populiacijos), kurie turi būti aprašomi ir įvertinami cenotiniu aspektu.

Lietuvos miško genetinių išteklių jungtinės duomenų bazės struktūra. Bazę sudaro 22 lentelės, kurias jungia įvairūs ryšiai. Kiekvienoje lentelėje talpinami skirtingo pobūdžio deskriptoriai. Visų objektų paso duomenys talpinami atskiroje lentelėje "Objektų pasai". Joje kaupiama pagrindinė informacija apie kiekvieno objekto pobūdį ir paskirtį, jo vietą, vietos ekologines sąlygas, objekto atrinkimo ar sukūrimo autorių ir datą, pateikiama trumpa objekto charakteristika, objekto dislokacijos schema ar žemėlapio/medynų planų fragmentas, objekto schema ar net nuotrauka. Specifinė informacija (taksacinė, inventorizacinė ar selekcinė) apie skirtingo tipo objektus talpinama atskirose susietose lentelės: “Draustiniai”, “Band_želdiniai”, ”Plius_medžiai”, “Sėkl_plantacijos”, “Introducentai”. Jei genetinis objektas (pvz., genetinis draustinis) susideda iš kelių sklypų, tai kiekvienam jį sudarančiam sklypui užpildomas atskiras lentelės įrašas, susiejant su konkrečiu objektu.

Paso duomenys įvedami naudojant pagrindinę duomenų įvedimo formą arba tiesiog lentelėje “Objektų pasai”. Didelė dalis duomenų įvedama automatiškai tiesiog išsirenkant juos iš pagalbinių lentelių “Medžių rūšys”, “Objekto statusas”, “Resurso tipas”, “Saugojimo priežastys” ir kt., sujungtų su paso duomenų lentele. Šios pagalbinės lentelės, kuriose informacija yra lietuvių ir anglų kalbomis, įgalina gauti ataskaitas ar publikuoti duomenis Internete anglų kalba, nors informacija į duomenų bazę įvedama vien tik lietuvių kalba. Specifinė informacija įvedama iš pagrindinės duomenų įvedimo formos kitų langų - “Sklypų inventorizacijos duomenys” ir “Papildomi duomenys”.

Sklypų inventorizacijos duomenų formoje įvedama ši informacija: rūšinė medyno sudėtis, vidutiniai medyno taksaciniai rodikliai atskirai kiekvienai medyną sudarančiai medžių rūšiai: amžius, aukštis, skersmuo, tūris hektare; selekcinė kategorija vyraujančios medyne fenologinės ir morfologinės formos, pirmojo ir antrojo ardų medienos tūriai hektare, pirmojo ir antrojo ardų skalsumai, medyno kilmė, bonitetas, trakas, pomiškis, žolinė danga, medyno sanitarinė būklė, pakenkimo pobūdis ir intensyvumas, derėjimo intensyvumas; pagrindinių rodiklių santykinis įvertinimas balais, lyginant su vidutiniais medyno rodikliais (aukštis, stiebo skersmuo, sveikatingumas, stiebo tiesumas, šakojimosi kampas, šakų storis, šakų tankumas, vilkūglių kiekis, stiebo nusivalymas nuo šakų, lajos plotis).

Papildomų duomenų formoje įvedama atrinktų ir saugojamų individų (pliusinių medžių ar populiacijų reprezentantų) taksacinio/fenotipinio įvertinimo informacija: amžius, aukštis, stiebo skersmuo, stiebo tūris, lajos plotis; stiebo tiesumas, nulaibėjimas, vilkūgliai, šakų storis, šakojimosi kampas, šakų tankumas, stiebo nusivalymas nuo šakų, absoliutus ir santykinis bešakės stiebo dalies ilgis, stiebo gumbuotumas, lajos forma, absoliutus ir santykinis lajos ilgis, lapuotumas, žievės spalva, žievės morfologinė forma, žiaubers pakilimo aukštis, fenologinės, morfologinės formos, žydėjimo ir derėjimo gausumas, medžio būklė, pakenkimų ar žuvimo priežastys, pagrindinių rodiklių santykinis įvertinimas balais, lyginant su aplinkinio medyno rodikliais (aukštis, stiebo skersmuo, sveikatingumas, stiebo tiesumas, šakojimosi kampas, šakų storis, šakų tankumas, vilkūglių kiekis, stiebo nusivalymas nuo šakų, lajos plotis), pateikiama artimiausių aplinkinių medžių trumpa charakteristika (jų rūšis, atstumas iki atrinktojo medžio, stiebo skersmuo ir kokybė). Čia talpinama informacija ne tik apie patį genetinį objektą, bet ir jame sukauptus/išbandomus biologinius vienetus: rūšis, populiacijas, šeimas, klonus.

Ši duomenų bazė įgalina operatyviai surasti pagrindinę informaciją apie bet kurį genetinį objektą, grupuoti ir analizuoti didelius informacijos kiekius, gauti įvairaus pobūdžio suvestines bei statistiką, savalaikiai sekti visų objektų kiekio ir būklės dinamiką. Iš genetinių išteklių duomenų bazėje esančių duomenų gali būti automatiškai formuojamas Valstybinis miško genetinių išteklių sąvadas (registras), bei įvairaus pobūdžio sąrašai ir suvestinės, reikalingi Lietuvos miško genetinių išteklių būklei ir naudojimui analizuoti, veiklai planuoti ir koordinuoti. Be to, bet kuri informacija iš duomenų bazės gali būti automatiškai įjungiama į įvairių genofondo objektų naudojimo ir kontrolės institucijų (Miško selekcijos ir sėklininkystės centro, Miško sėklų kontrolės stotis ir kt.) išduodamus sėklų kilmės sertifikatus, sėklų kokybės pažymėjimus, sėklinių objektų deklaracijas ir kitus dokumentus.

Informacijos įvedimo, paieškos, tvarkymo ir apdorojimo galimybės:

• įvedant informaciją veikia įvairūs klaidingų duomenų įvedimo filtrai ir galimų įrašo reikšmių pasirinkimo sąrašai, lentelės bei įvedimo maketai;
• surandama norima specifinė informacija (skaičius ar žodis) pagal bet kurį vieną ar keletą požymių;
• rūšiuojama pagal bet kurį vieną ar keletą požymių didėjančia arba mažėjančia tvarka arba pagal abėcėlę pirmyn ir atgal;
• atrenkama (filtruojama) informacija pagal bet kurį požymį ar bet kokių rodiklių kombinaciją, nurodžius norimas sąlygas: pavadinimus, minimalias, maksimalias ar konkrečias skaitmenines reikšmes bei intervalus;
• grupuojama keliais lygmenimis, t.y. pagal skirtingus deskriptorius vertikaliai bei vienu lygmeniu horizontaliai, t.y. – kryžiškai tabuliuojama pagal bet kokius požymius, gaunant dvimates lenteles;
• sumuojama, apskaičiuojami vidurkiai, variacija ir kiti statistiniai rodikliai tiek kiekvienoje grupėje tiek ir visame atrinktų duomenų masyve;
• atliekami įvairūs apskaičiavimai iš pirminių duomenų ar suvestinių;
• bet kuri informacija gali būti lengvai paimama, transformuojama ir išanalizuojama sudėtingesnių statistinių programų (MS EXCEL, SAS ar kt) pagalba bei pavaizduojama grafiškai (MS EXCEL, MSWORD ar kt).
• bet kuri informacijos dalis gali būti paimama ir konvertavus į html formatą kompiuterinio ryšio kanalais pateikiama į Internetą išoriniams naudotojams bei įjungiama į Šiaurės šalių genų banko informacinę sistemą.

Informacija išvedama (pateikiama ekrane, spausdinama, siunčiama faksu arba elektroniniu paštu tiesiai iš kompiuterio arba pateikiama į Internetą bet kuriuo pavidalu: formų-kortelių, lentelių-sąrašų, ataskaitų, grafikų.. Apdorota informacija pateikiama galutinių nereikalaujančių papildomo pataisymo ar maketavimo ataskaitų-lentelių pavidalu sąrašų, grupuotų sąrašų - suvestinių bei suvestinių forma. Esant reikalui, bet kurios lentelės forma ir turinys gali būti keičiamas tiek duomenų bazėje, tiek ir pervedus ataskaitą į dokumentinį failą. Jungtinėje duomenų bazėje yra paruoštos ataskaitų (sąrašų-suvestinių) formos įvairiais būdais apibendrinančios objektų visumą ar jos dalį:

• bendroji objektų suvestinė,
• genetinių objektų suvestinė-sąrašas pagal objekto statusą ir medžių rūšį,
• objektų suvestinė-sąrašas pagal miškų urėdijas/savininkus ir medžių rūšį,
• objektų suvestinė pagal objekto statusą ir medžių rūšį,
• objektų sąrašas-suvestinė atskirose urėdijose,
• pliusinių medžių sąrašas-suvestinė
• ir kt.

Papildomų duomenų įvedimas, jų aktualizavimas bei pačios duomenų bazės tobulinimas ją išplečiant, susiaurinant ar kitaip reorganizuojant gali būti atliekamas paties vartotojo bet kuriame duomenų bazės naudojimo etape.

Kompiuterinėje duomenų bazėje sukaupta informacija saugoma Lietuvos miškų instituto bei Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centro kompiuteriuose, disketėse bei atspausdinta ant popieriaus kortelių ar sąrašų pavidalu. Siekiant racionaliai aktualizuoti ir naudoti duomenų bazę, numatoma sujungti visus šią duomenų bazę naudojančius vartotojus į bendrą kompiuterinį tinklą. Tuo būdu vienu metu ta pačia duomenų baze galės naudotis daug vartotojų, duomenų įvedinėtojų ir pačios bazės tobulintojų.

Atgal