Genetinių išteklių vertė išreiškiama per genetinę įvairovę - kuo ši įvairovė didesnė, tuo vertingesni genetiniai ištekliai. Genetinė įvairovė, apibūdinanti genetinį kintamumą tarp populiacijų ir jų viduje, šalia rūšinės bei ekosisteminės įvairovės, yra esminis biologinės įvairovės komponentas. Nūdienos sparčių klimato ir aplinkos pokyčių sąlygomis kiekvienos rūšies išlikimas, reprodukcija ir evoliucija didele dalimi priklauso nuo genetinės įvairovės. Todėl, efektyvus genetinės įvairovės išsaugojimas lemia visos biologinės įvairovės išsaugojimo sėkmę. Genetinės įvairovės vaidmuo saugant biologinę įvairovę akcentuotas Rio-de-Žaneiro Biologinės įvairovės apsaugos konvencijoje (1992 m.), kurią Lietuva ratifikavo 1995 metais, Strazbūro ministerinės konferencijos "Miškų apsauga Europoje" (1990 m.) rezoliucijoje S2 "Miško genetinių išteklių išsaugojimas", Helsinkio ministerinės konferencijos "Miškų apsauga Europoje" (1993 m.) rezoliucijoje H2 "Europos miškų biologinės įvairovės išsaugojimo pagrindinės gairės (guidelines)", Lisabonos ministerinės konferencijos "Miškų apsauga Europoje" (1998 m.) rezoliucijoje L2 "Tvarios miškininkystės Eeuropiniai kriterijai, indikatoriai ir vykdomosios gairės", Agenda 21 paragrafuose Nr.14 ir 15 ir kt. Strasbūro konferencijos S2 rezoliucijai įgyvendinti buvo įkurta nuolat veikianti Europos miško genetinių išteklių programa EUFORGEN, kurioje aktyviai dalyvauja ir Lietuva. |
Lietuvoje miško genetinių išteklių išsaugojimo, tyrimo, selekcijos ir sėklininkystės objektų sistema pradėta kurti prieš 40 metų. Šiuo metu ją sudaro didžiulis kiekis įvairių in situ ir ex situ genetinių-selekcinių objektų: genetiniai rezervatai, genetiniai draustiniai, sėkliniai draustiniai, sėkliniai medynai, tyrimo bareliai, pliusiniai medžiai, palikuonių bandomieji ir eksperimentiniai želdiniai, provenencijų ir populiacijų archyvai, klonų archyvai, arboretumai, genų banko kolekcijos, introducentų kolekcijos, miško sėklinės plantacijos ir kt. |
El.paštas:genetsk@mi.lt