Beržo selekcijos ir sėklininkystės Lietuvoje perspektyvos ir kuriozai
    Prospects and curiosity of silver birch breeding in Lithuania

Dr. A.Pliūra, Lietuvos miškų institutas, Genetikos ir selekcijos skyrius, 2007

Beržynai Lietuvoje užima 19,9% miškų ploto, tačiau dar daug jų yra kitų rūšių medynų sudėtyje. Beržynų produktyvumas iš hektaro nėra labai didelis - siekia vidutiniškai 230 m3/ha ir yra mažesnis nei eglės. Tik patys našiausi beržynai pasiekia 300-330 km/ha, tačiau beveik dvigubai trumpesnė beržynų kirtimų apyvarta nei eglynų įgalina pasiekti panašų aukštą medynų produktyvumą per metus. Beržas tiek Lietuvoje, tiek ir Skandinavijos bei kitose šalyse ilgą laiką buvo laikomas menkaverte medžių rūšimi. Atsiradus naujoms popieriaus gamybos technologijoms labai sparčiai išaugo beržo popiermedžių paklausa. Šiuo metu vien tik Švedijoje ir Suomijoje kasmet sunaudojama 14 mln. kietmetrių beržo popiermedžių. Beržas Lietuvoje taip pat tampa vis perspektyvesnė ir vis labiau miškininkų vertinama medžių rūšis. Pastaraisiais metais dauguma miško urėdijų ir privačių miškininkų pagaliau pajuto, kad beržo popiermiedžiai turi gerą paklausą ir kainą užsienyje ir Lietuvoje, ir jų auginimas tampa svarbia ir ekonomiškai naudinga miškų ūkio veikla. Perspektyvūs ir fanermedžiai, o ir beržo malkos - bene pačios geriausios. Ypač perspektyvus yra našių beržynų veisimas ir auginimas nenaudojamose žemės ūkio žemėse

 

  
    Beržynų ir kitų rūšių medynų su didesne nei 20% beržo priemaiša išsidėstymas Lietuvoje
Didžiausias galimybes padidinti beržynų produktyvumą ir stiebų kokybę teikia miško selekcijos priemonės. Kartu būtų galima sutrumpinti ir kirtimo apyvartą. Dėl savo biologinių ypatybių - didelės augimo ir kokybės požymių genetinės variacijos, greito augimo, ankstyvos derėjimo pradžios ir ypač gausaus derėjimo beržas yra ypač paranki selekcijai ir sėklininkystei vystyti medžių rūšis. Jau pirmame selekcijos cikle - atrenkant pliusinius medžius gaunamas 5-6 % augimo ir kitų požymių genetinio-selekcinio pagerinimo efektas. Antrame cikle - išbandžius pliusinių medžių palikuonis palikuonių bandomuosiuose želdiniuose - gaunamas 15-20 % selekcinis efektas, sekančiame cikle - 25-30 % ir t.t.Ypač efektyvumą padidina kryžminimai tarp genotipų ir kloninio testavimo metodai.  
    Tiriamos karpotojo beržo populiacijos ir esami bei planuojami įveisti pliusinių medžių palikuonių selekcinio testavimo eksperimentiniai želdiniai Lietuvoje
Pagrindas beržo genetiniams tyrimams bei intensyviai selekcijai, paremtai pliusinių medžių palikuonių išbandymu palikuonių bandomuosiuose želdiniuose ir geriausiųjų atranka, Lietuvoje padėtas 1994 m. Tam nemažą teigiamą postūmį padarė Švedų susidomėjimas gerų genotipų Lietuvos beržo sėklomis ir Švedų patyrimo perėmimas. Ne vienas LMI ir kitų institucijų darbuotojų dalyvavo ekspedicijose sėkliniams medžiams atrinkti jau atrėžtose biržėse ir sėklų pavyzdžiams rinkti. Eksperimentinis tikslais Švedijoje šiomis sėklomis sėjant tiesiog kirtavietėse į skarifikuotas juostas įveista keliasdešimt hektarų Lietuviškos kilmės beržynų. 1995-1996 metais Lietuvoje surengta nemažai išvykų, atrinktos vertingiausios populiacijos ir virš 100 naujų pliusinių medžių.  
    Beržo sėklų rinkimas 1994 metais
Surinkus nuo jų sėklas ir genetinei įvairovei padidinti prijungus iš Švedijos gautus sėklų pavyzdžius, bendromis LMI ir LMSSC pastangomis išauginti sodmenys ir 1999 m. įveista eksperimentinių bandomųjų želdinių serija (po 1,5 ha Šilutės, Dubravos ir Šiaulių m.u.), kuri dabar tampa vertinga genetinių tyrimų ir intensyviosios selekcijos baze. TMiškų departamento užsakymu 2001 m. atlikome beržo kilmių (provenencijų) rajonavimą. Beržo kilmės rajonai patvirtinti 2002 m LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 317. Beržo genetinių išteklių išsaugojimas, selekcija ir sėklininkystė vykdoma šių kilmės rajonų pagrindu.  
    1999 m. serijos karpotojo beržo pliusinių medžių palikuonių testavimo eksperimentiniai  želdiniai Šilutės m.u.
Beržo selekcijos vystymui svarbus dėmesys skirtas ir Miškų departamento užsakymu 2002 m. Lietuvos miškų institute parengtoje Lapuočių medžių selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo detalioje programoje bei 2003 m. Aplinkos ministro A.Kundroto patvirtintoje Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programoje (Valstybės žinios 2003, Nr. 28-1168 ). Tačiau gaila, kad programoje numatyti selekciniai darbai, beveik nejuda į priekį, o ir reikiamos lėšos neskiriamos. Nors programoje numatyta visų medžių rūšių selekcijai kasmet skirti 1,37 mln litų, tačiau nei Dubravos EMMU, nei Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai papildomų lėšų (šalia kasmetino 0,4-0,5 mln. lt finansavimo) selekciniams darbams neskirta. Taigi vyriausybiniame lygmenyje patvirtinta programa, kaip matyt ir daugelis kitų, lieka tik popieriuje ir valdininkų stalčiuose, o Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai ir toliau tenka daugiausiai užsiimti genetinių išteklių išsaugojimo objektų inventorizacija ir sėklinių plantacijų veisimu, o intensyvi selekcija, paremta palikuonių testavimu, niekaip neįsibėgėja.  
    Selekcionuotų Suomijos karpotojo beržo palikuonių sibų šeimų eksperimentiniai  želdiniai Dubravos EMMU.
Kiekvienas selekcijos specialistas supranta, kad be selekcijos neįmanoma selekcinės sėklininkystės plėtra. Tačiau tai matyt sunkiai suvokiama Lietuvos valdininkų. Gal daugiau lenktyniaujant su Latviais, o ne vadovaujantis sveiku protu ar bent jau selekcijos ir genetikos specialistų rekomendacijomis, paskiriamos nemažos lėšos ir Miško selekcijos ir sėklininkystės centre pastatomas didžiulis šiltnamis, kuriama įveisiama beržo sėklinė plantacija. Tik ką sodiname į šią plantaciją? Dabartinė pirmos kartos plantacija iš netestuotų pliusinių medžių skiepinukų tegali duoti vos 4-5 % selekcinį efektą. Eilinį kartą apsijuokiame net ir prieš tuos pačius Latvius. Tokios šiltnamio plantacijos Švedijoje, Suomijoje, JAV ir kitur veisiamos tik po 2-3-jų selekcijos ciklų, paremtų palikuonių išbandymo auginant įvairiomis aplinkos sąlygomis ir agresyvios atrankos rezultatais, garantuojančiais 35-40% selekcinį efektą.  
    Beržo sėklinės plantacijos statytojai, selekcininkai, mokslininkai bei prijaučiantys žinybos vadovai
Jei jau nepagailėjome tokių lėšų tokio modernaus šiltnamio statybai, tai nepagailėkime ir adekvačių lėšų beržo selekciniams darbams - palikuonių testavimui ir atrankai, be ko visa tokios šiltnamio plantacijos idėja paverčiama niekais. Miškų departamento užsakymu 2003 m. Lietuvos Miškų institute atlikus taikomąjį darbą "Beržo genotipų atranka pagal palikuonių testavimo rezultatus antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti" (vadovas dr. A.Pliūra) pagal palikuonių šeimų išbandymo trijuose eksperimentiniuose želdiniuose rezultatus, atrinktos pačios geriausios šeimos ir genotipai karpotojo beržo miško sėklinėms plantacijoms veisti, rajonuojant pagal beržo kilmės (provenencijų) rajonus. Pagal šio selekcinio įvertinimo pagal įvairius selekcinius požymius rezultatus atlikus Dubravos beržo sėklinėje plantacijoje šiltnamyje selekcinius retinimus, t.y. - pašalinus blogiausius klonus ir paliekant plantacijoje tik geriausius rajonuotus klonus, sėklinė plantacija šiltnamyje visoms miškų urėdijoms ir privatiems miškų ar žemės ūkio žemių savininkams galės tiekti selekcines sėklas, iš kurių auginami beržynai augtų 41,1-63,45 % sparčiau ir pasižymėtų 10,4-31,9 % geresne stiebų ir medienos kokybe.  
    Beržo sėklinė plantacija šiltnamyje Dubravos EMMU
Lietuvos miškininkus gal kiek gąsdina didelė šioje sėklinėje plantacijoje išauginamų beržo selekcinių sėklų kaina (5000 Lt/kg), kuri susidaro įskaičiuojant visas selekcinių darbų, šiltnamio statybos ir priežiūros, medžių priežiūros ir sėklų ruošos darbų kaštus. Tačiau perskaičiavus vienam sėjinukui, tokio selekcinio sėjinuko kaina tepadidėja tik 1 ct (!), o iš jų išauginamų medynų našumas ir kokybė ir gaunamos pajamos padidės labai ženkliai!

Toliau plėtojant karpotojo beržo selekciją būtina surinkti sėklų pavyzdžius papildomai dar bent nuo 200-300 pliusinių medžių ir įveisti 3-5 palikuonių testavimo želdinius skirtinguose beržo provenencijų (kilmės) rajonuose. Palyginimui paminėtina, kad Latvijoje jau testuojama 650 beržo pliusinių medžių palikuonių šeimų, Švedijoje ir Suomijoje - po kelis tūkstančius šeimų. Toks selekcinės bazės išplėtimas leistų padidinti selekcijos atrankos intensyvumą ir gauti didesni selekcinį efektą. Ypač didintinas dėmesys stiebų ir medienos kokybės selekciniams požymiams, nes tai leistų žymiai labiau padidinti už beržo medieną gaunamas pajamas, nei didinant augimo spartą. Antrame selekcijos etape reikėtų pereiti prie geriausiose šeimose atrinktų geriausiųjų individų kryžminimo ir gautų palikuonių šeimų išbandymo. Palikuonių testavimo tikslumą ir selekcijos efektyvumą leistų padidinti ir vegetatyvinio dauginimo in vitro metodų panaudojimas. Pastarasis taip pat leistų pilniau realizuoti selekcijos metu gautą selekcinį efektą – padauginti dideliais kiekiais ištestuotus ir atrinktus geriausius genotipus ypač našiems miškams, pvz. – sutrumpintos apyvartos plantaciniams miškams - veisti. Tad nesustokime pusiaukelėje.

 
    LMI lapuočių genetikos-selekcijos grupė karpotojo beržo eksperimentiniuose želdiniuose Kačerginės g-je, Dubravos EMMU (Iš kairės į dešinę: T.Balkus, dr.A.Pliūra, dr.V.Baliuckas, doktor.A.Baliuckienė ir dr.R.Petrokas).