Pagalba
Augalų nacionalinių genetinių išteklių ĮSTATYMAS
Įstatymas |
IX-533 |
2001.10.09 |
Valstybės žinios,2001, Nr.
90-3144
|
2001.10.09 Priėmė: Lietuvos Respublikos
Seimas .
|
Įsigalioja nuo
2001.10.24
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ
ĮSTATYMAS
2001 m. spalio 9 d. Nr. IX-533
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
1. Šis Įstatymas reglamentuoja
augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, saugojimą ir naudojimą. 2. Šio Įstatymo tikslas
užtikrinti tausojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą,
apsaugoti juos nuo niokojimo, nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę
įvairovę. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Augalų genetinė medžiaga
augalų ląstelių sudėtinių dalių visuma, lemianti genetinės informacijos
išsaugojimą ir perdavimą. 2. Augalų genetiniai
ištekliai faktiškai ir potencialiai naudingi augalai bei jų dalys,
pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio ar vegetatyvinio dauginimosi
savybėmis. Jiems priskiriama: 1) augalų populiacijos ar jų dalys;
2) pavieniai augalai ar jų grupės;
3) augalų reprodukcinės dalys
(sėklos, žiedadulkės, gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai, ūgliai). 3. Augalų genetinis
draustinis teritorija, skirta ilgalaikiam genetiškai vertingų augalų
populiacijų ar jų dalių išsaugojimui. 4. Augalų genetinių išteklių
kilmės šalis šalis, kurioje augalų genetiniai ištekliai susidarė natūraliomis
sąlygomis ar buvo dirbtinai sukurti. 5. Augalų genų bankas iš
valstybės biudžeto finansuojama institucija, koordinuojanti genetinių išteklių
išsaugojimo ir tyrimo darbus bei sauganti augalų genetinę medžiagą. 6. Augalų nacionaliniai
genetiniai ištekliai atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių
centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę,
selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai. 7. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių centrinė duomenų bazė duomenų bei kitos informacijos apie
augalų nacionalinius genetinius išteklius rinkinys, kaupiamas ir saugomas
Vyriausybės įgaliotos institucijos kompiuterinėse laikmenose. 8. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių išsaugojimas augalų genetinės informacijos išsaugojimas
siekiant išvengti augalų nacionalinių genetinių išteklių pažeidimų ir žūties bei
užtikrinant jų įvairovę, gyvybingumą ir plitimo galimybes. 9. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių išsaugojimas ex situ augalų nacionalinių genetinių išteklių
išsaugojimas už jų gamtinės buveinės ar jų sukūrimo aplinkos ribų. 10. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių išsaugojimas in situ augalų nacionalinių genetinių išteklių
išsaugojimas jų gamtinėse buveinėse ar jų sukūrimo aplinkoje. 11. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių išsaugojimas inter situ kultūrinių bei kultivuojamų augalų
nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas vietose, kuriose per ilgą
kultivavimo laikotarpį yra susiformavusios naujos paveldimos šių augalų
savybės. 12. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių koordinacinis centras mokslo ir studijų institucija ar jos
padalinys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė kaupti augalų
nacionalinių genetinių išteklių naudojimo bei saugojimo tyrimų rezultatus. 13. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių naudojimas augalų nacionalinių genetinių išteklių
naudojimas žmogaus racionaliems (tikslingiems) poreikiams (maistui,
technologiniam perdirbimui, vaistinei žaliavai, moksliniams tyrimams,
selekcijai, sėklininkystei, reprodukcijai ir mainams) tenkinti, neniokojant ir
nesunaikinant pačių išteklių. 14. Genetinių išteklių
plotas ribota teritorija, kurioje yra augalų populiacija, skirta tų augalų
nacionaliniams genetiniams ištekliams išsaugoti. 15. Lauko kolekcija
sistemingai lauke auginamų, atnaujinamų ir saugomų augalų rinkinys. 16. Meristeminis audinys
grupė augalo ląstelių, ilgai išlaikančių gebėjimą dalytis. 17. Saugykla speciali
patalpa, skirta augalų genetinei medžiagai saugoti. 18. Sėklinis medynas
produktyvus ir geros kokybės medynas, skirtas sėkloms, kaip genetinei medžiagai,
ruošti ir naudoti. 19. Sėklinis sklypas
ribota teritorija, kurioje yra augalų populiacija, skirta sėkloms, kaip
genetinei medžiagai, naudoti.
3 straipsnis. Nuosavybės teisė į
augalų nacionalinius genetinius išteklius Augalų nacionaliniai
genetiniai ištekliai yra Lietuvos Respublikos gyvosios gamtos išteklių sudėtinė
dalis. Jie nuosavybės teise gali priklausyti valstybei ir juridiniams bei
fiziniams asmenims.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIS AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO IR
APSAUGOS REGULIAVIMAS 4 straipsnis. Valstybinis augalų nacionalinių genetinių išteklių
naudojimo ir apsaugos reguliavimas 1. Vyriausybės įgaliotos
institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis vykdo valstybinį augalų
nacionalinių genetinių išteklių naudojimo ir saugojimo reguliavimą ir pagal savo
kompetenciją atlieka šias pagrindines funkcijas: 1) organizuoja augalų
nacionalinių genetinių išteklių kaupimą ir saugojimą; 2) nustato augalų
nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo
tvarką; 3) koordinuoja augalų
nacionalinių genetinių išteklių centrinės duomenų bazės tvarkymą; 4) organizuoja augalų
nacionalinių genetinių išteklių naudojimo ir apsaugos kontrolę; 5) nustato augalų
nacionalinių genetinių išteklių mainų, įvežimo bei išvežimo už šalies ribų
tvarką; 6) rengia augalų
nacionalinių genetinių išteklių saugojimo ir naudojimo darbų programas; 7) bendradarbiauja su užsienio institucijomis;
8) atlieka kitas teisės aktų joms priskirtas funkcijas.
2. Augalų nacionalinių genetinių
išteklių atrinkimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo klausimams spręsti iš
valstybės valdymo institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei nevalstybinių
organizacijų atstovų sudaroma nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių
komisija. Gavusi augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų
siūlymus, ši komisija atrenka augalų genetinius išteklius ir teikia Vyriausybės
įgaliotoms institucijoms, kad suteiktų jiems nacionalinių genetinių išteklių
statusą ir įtrauktų juos į centrinę duomenų bazę. Komisija taip pat teikia
pasiūlymus Vyriausybės įgaliotoms institucijoms dėl augalų nacionalinių
genetinių išteklių būklės pagerinimo. Komisija veikia visuomeniniais pagrindais.
Komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
5 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo,
tyrimo ir saugojimo koordinavimas 1. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą Lietuvos Respublikoje
koordinuoja bei genetinę medžiagą saugo augalų genų bankas. 2. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių koordinaciniai centrai koordinuoja augalų nacionalinių
genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą pagal augalų grupes: 1) žemės ūkio (lauko augalų);
2) miškų;
3) žemės ūkio (sodo ir daržo augalų);
4) dekoratyvinių;
5) vaistinių aromatinių.
6 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių mokslinių tyrimų,
kaupimo, saugojimo ir atkūrimo finansavimas 1. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių moksliniai tyrimai, kaupimas, saugojimo ir atkūrimo priemonių
įgyvendinimas finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. 2. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių apsaugos priemonių finansavimo šaltiniai gali būti augalų
nacionalinių genetinių išteklių naudotojų lėšos, tarptautinių fondų bei
organizacijų lėšos, taip pat savanoriškos fizinių bei juridinių asmenų
įmokos. TREČIASIS SKIRSNIS
Augalų NACIONALINIŲ genetinių išteklių KAUPIMAS IR SAUGOJIMAS
7 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimas
1. Augalų nacionaliniai
genetiniai ištekliai kaupiami tiriant, atrenkant, įvertinant bei nustatant jų
saugojimo ir naudojimo būdus. 2. Mokslo ir studijų
institucijos augalų nacionalinius genetinius išteklius įvertina biologiniu,
ekologiniu, genetiniu, ekonominiu ir kitais aspektais, nustato faktinę bei
potencinę jų vertę. 3. Augalų nacionaliniai
genetiniai ištekliai saugoti atrenkami pagal vertę, faktinę būklę, gresiančius
sunaikinimo, sunykimo ar jų tvarumo pažeidimo veiksnius, esančius šiuo metu ar
galinčius pasireikšti ateityje, esamas atsargas, natūralios bei dirbtinės
reprodukcijos ypatumus. 8 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimas
1. Atrinkti augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi:
1) laikant juos natūralios kilmės ar sukūrimo vietose (in situ);
2) už kilmės ar sukūrimo vietų
(ex situ): lauko kolekcijose bei augalų genų bankuose; 3) vietose, kur yra atsiradusios jų naujos savybės (inter situ).
2. Augalų nacionaliniams
genetiniams ištekliams saugoti in situ steigiami genetiniai draustiniai,
išskiriami genetinių išteklių plotai ar sėkliniai medynai, atrenkamos
populiacijos, pavieniai medžiai ar jų grupės. Augalų nacionalinių genetinių
išteklių saugojimas in situ neatsiejamas nuo jų natūralių buveinių saugojimo,
gyvybingų populiacijų palaikymo bei atkūrimo sudarant palankias jų vystymosi
sąlygas. 3. Augalų nacionaliniams
genetiniams ištekliams saugoti ex situ įveisiamos lauko kolekcijos bei
įrengiamos augalų genetinės medžiagos saugyklos. 4. Augalų veislės bei rasės,
įgijusios naujų skiriamųjų požymių, saugomos inter situ, sudarant sutartis su
žemės, kurioje yra šie augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai, valdytojais ir
savininkais. 5. Už augalų nacionalinių
genetinių išteklių išsaugojimą pagal kompetenciją atsakingi: genetinių išteklių
savininkai, valstybinės žemės naudotojai ar privačios žemės
savininkai. 9 straipsnis. Augalų genetiniai draustiniai ir genetinių išteklių plotai
1. Augalų genetiniai draustiniai
steigiami vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu. Jie skirti genetinę vertę
turinčioms augalų populiacijoms ar jų dalims išsaugoti. Augalų genetiniai
draustiniai tvarkomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintus
Augalų genetinių draustinių nuostatus. 2. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių saugojimą valstybiniuose rezervatuose, nacionaliniuose ir
regioniniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, atkuriamų gamtos išteklių
sklypuose bei kitose saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų
įstatymas, Miškų įstatymas ir kiti teisės aktai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje
nurodytose saugomose teritorijose prireikus išskiriami genetinių išteklių
plotai, kuriuose augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi pagal
specialiai parengtas ir Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintas
programas. 10 straipsnis. Saugomi sėkliniai sklypai, sėkliniai medynai bei
medžių grupės ar pavieniai medžiai Sėklinių sklypų, sėklinių
medynų, medžių grupių ir pavienių medžių, kurie priskiriami augalų
nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašą bei jų atrinkimo, priežiūros ir
apsaugos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į
augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų teikimus. 11 straipsnis. Lauko kolekcijos
Augalų nacionalinių genetinių
išteklių lauko kolekcijos sudaromos specialiai tam skirtuose sklypuose iš
įtrauktų į nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę augalų. Žemės
sklypus kolekcijoms privačioje žemėje, gavusios raštišką žemės savininko
sutikimą, parenka, kolekcijas įveisia ir prižiūri mokslo ir studijų
institucijos. Lauko kolekcijų įveisimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybės
įgaliota institucija. 12 straipsnis. Augalų genų bankas
1. Augalų nacionalinių genetinių
išteklių kaupimui, tyrimui ir išsaugojimui koordinuoti bei į augalų nacionalinių
genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtrauktų augalų nacionalinių genetinių
išteklių genetinei medžiagai saugoti Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka
steigia augalų genų banką. Jo nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota
institucija. Augalų genų bankas išlaikomas valstybės biudžeto lėšomis. 2. Augalų genų bankas atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) koordinuoja augalų
nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą; 2) saugo genetinę medžiagą,
išlaikydamas jos genetinį tapatumą ir vientisumą; 3) daugina ir platina genetinę medžiagą;
4) palaiko tiesioginius ryšius su
genetinės medžiagos vartotojais selekcininkais, genetikais, botanikais,
privačių kolekcijų savininkais; 5) inicijuoja ir koordinuoja
bendras augalų nacionalinių genetinių išteklių mokslinių tyrimų programas,
skelbia gautus tyrimų rezultatus; 6) bendradarbiauja su kitų
šalių augalų genų bankais, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant tarptautines
programas augalų nacionalinių genetinių išteklių klausimais; 7) tvarko augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę;
8) atlieka kitas augalų genų banko nuostatuose numatytas funkcijas.
3. Augalų genetinę medžiagą
išsaugoti atrenka mokslo ir studijų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos
įpareigotos įstaigos (pagal kompetenciją įgyvendinančios augalų nacionalinių
genetinių išteklių kaupimo, tyrimo ir apsaugos priemones), vadovaudamosi šio
Įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimais ir Augalų nacionalinių genetinių
išteklių komisijos rekomenduojamais kriterijais. 13 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimas
planuojant ūkinę veiklą ir ja verčiantis 1. Asmenys, planuojantys
ūkinę veiklą ar ja besiverčiantys, turi vadovautis Planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, miškotvarkos ir žemėtvarkos projektų
reikalavimais. 2. Naudoti chemines ar
biologiškai aktyvias medžiagas in situ saugomų augalų nacionalinių genetinių
išteklių teritorijose naudotojai gali tuo atveju, jei šios medžiagos nekenkia
augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams. 3. Augalų nacionaliniams
genetiniams ištekliams atkurti, vykstant generacijų kaitai, naudotojai privalo
sudaryti palankias atžėlimo sąlygas (jei šie neatželia, juos atželdinti), o
trumpos rotacijos augalus atsėti. Atkuriant augalų nacionalinius genetinius
išteklius, turi būti išsaugomos jų natūralios savybės. 4. Ūkinės veiklos poveikį
augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams nustato ir pagal kompetenciją
kontroliuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos. KETVIRTASIS SKIRSNIS
AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS
14 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių prieinamumas ir naudojimas
1. Augalų nacionaliniai
genetiniai ištekliai yra laisvai prieinami augalų selekcijos bei tyrimo ir
kitiems geros valios (bone fide) tikslams, nurodytiems šio straipsnio 2
dalyje. 2. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai naudojami šiems tikslams:
1) mokslinio tyrimo;
2) selekcijos ir sėklininkystės;
3) reprodukcijos;
4) mainų;
5) žmogaus racionaliems
(tikslingiems) poreikiams tenkinti (maistui, technologiniam perdirbimui,
vaistinei žaliavai, kitiems su augalų nacionalinių genetinių išteklių ėmimu iš
gamtinės aplinkos susijusiems tikslams). 3. Augalų nacionaliniai
genetiniai ištekliai naudojami jų neniokojant ir nesunaikinant. 15 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių naudotojai
1. Augalų nacionalinių genetinių
išteklių naudotojai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. 2. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių naudotojai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka naudoti
augalų nacionalinius genetinius išteklius visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje. 3. Augalų nacionalinių genetinių išteklių naudotojai privalo:
1) vadovaudamiesi įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatytais augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo,
apsaugos ir atkūrimo reikalavimais, racionaliai naudoti bei saugoti augalų
nacionalinius genetinius išteklius; 2) vadovautis priešgaisrinės
saugos reikalavimais, įgyvendinti priešgaisrines priemones; kilus gaisrams,
imtis priemonių jiems gesinti; 3) Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka atkurti nykstančius augalų nacionalinius
genetinius išteklius bei jų augavietes; 4) vykdyti Vyriausybės įgaliotų institucijų bei pareigūnų reikalavimus.
16 straipsnis. Augalų
nacionalinių genetinių išteklių centrinė duomenų bazė 1. Augalų nacionalinių
genetinių išteklių duomenims bei kitai informacijai apie juos sisteminti,
kaupti, saugoti ir naudoti Vyriausybės įgaliota institucija steigia augalų
nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę (toliau duomenų bazė) ir
tvirtina augalų nacionalinių genetinių išteklių duomenų bazės tvarkymo
nuostatus. 2. Duomenų bazėje kaupiami
duomenys apie augalų nacionalinius genetinius išteklius: 1) augalų genetinius draustinius;
2) sėklinius sklypus ir genetinių išteklių plotus;
3) sėklinius medynus;
4) lauko kolekcijas;
5) pavienius saugomus medžius ir jų grupes;
6) augalų genų bankuose saugomą augalų genetinę medžiagą.
PENKTASIS SKIRSNIS
atsakomybė UŽ šio ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
17 straipsnis. Teisinė atsakomybė
1. Fiziniai ir juridiniai
asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami civilinėn, administracinėn
arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 2. Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę:
1) fiziniai ir juridiniai
asmenys, kurių turtui ar interesams padaryta žala; 2) Valstybinė aplinkos
apsaugos inspekcija ir kitos įstatymų įgaliotos institucijos, kai žala padaryta
augalų nacionaliniams ištekliams bei jų radavietėms valstybinėje žemėje. 3. Žalos, padarytos augalų
nacionaliniams ištekliams bei jų radavietėms, apskaičiavimo tvarką bei įkainius
nustato Vyriausybės įgaliota institucija. ŠeštasIS skirsnis
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
18 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas augalų nacionalinių
genetinių išteklių srityje 1. Lietuvos Respublika,
vadovaudamasi Biologinės įvairovės konvencija ir kitais teisės aktais, sudaro
tarptautines sutartis, dalyvauja tarptautinių organizacijų, susijusių su augalų
nacionaliniais genetiniais ištekliais, veikloje. 2. Bendradarbiaudamos su
kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis augalų nacionalinių
genetinių išteklių srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos: 1) sprendžia augalų
nacionalinių genetinių išteklių naudojimo bei apsaugos problemas; 2) teikia suinteresuotoms
valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms informaciją augalų nacionalinių
genetinių išteklių klausimais. 3. Augalų nacionaliniai
genetiniai ištekliai išvežami iš Lietuvos Respublikos ir įvežami į ją Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Nauja paieška
© Lietuvos Respublikos Seimo Informacijos technologijų
skyrius.
Pastabas ir pasiūlymus siųskite adresu webadm@lrs.lt